Blefaritas

• Blefaritas yra uždegiminė akių voko liga, kurią dažniausiai sukelia bakterinės infekcijos, alergijos ar odos riebalinių liaukų sutrikimai.
• Ši problema pasitaiko dažnai, ypač vyresniems žmonėms, ir gali pasikartoti sezoninių alergijų ar šaltuoju metų laiku.
• Dažniausi simptomai – akių paraudimas, niežėjimas, deginimas, vokų patinimas ir pleiskanojimas vokų kraštuose.
• Pastebėjus minėtus požymius, nelaukite ir kreipkitės į šeimos gydytoją, kad laiku būtų pradėtas tinkamas gydymas ir išvengta komplikacijų.

Blefaritas gali sukelti diskomfortą ir ilgalaikias akių vokų problemas, todėl labai svarbu jį laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti.

Gyd. Lukas R.

Iš pradžių blefaritas dažniausiai pasireiškia kaip diskomforto ir dirginimo jausmas akies voko srityje. Ištinus vokui, oda aplink akį parausta, tampa jautri prisilietimui ir šiek tiek skausminga. Neretai kartu pasireiškia niežėjimas, tempimo ar deginimo jausmas bei padidėjęs ašarojimas.

Bakterinės infekcijos atveju gali atsirasti pūlingų išskyrų, sukeliančių diskomfortą. Paburkęs vokas taip pat dažnai sukelia laikiną regos pablogėjimą.

Dažniausia akies voko uždegimo priežastis yra bakterinė infekcija, priklausanti Staphylococcus genčiai. Šios bakterijos natūraliai gyvena ant odos paviršiaus, tačiau sutrikus odos apsauginiam barjerui ar riebalinių liaukų funkcijai, jos gali pradėti intensyviai daugintis ir sukelti uždegimą vokų srityje.

Taip pat akių vokų uždegimą dažnai lemia alerginės reakcijos. Organizmas, reaguodamas į aplinkos dirgiklius, tokius kaip dulkes, žiedadulkes ar kosmetikos priemones, išskiria įvairias chemines medžiagas, kurios sąlygoja uždegimo vystymąsi.

Kai kuriems asmenims blefarito pasireiškimas gali būti susijęs su anatominėmis ypatybėmis. Vokų kraštų deformacijos ar padidėjęs blakstienų netekimas sutrikdo normalią vokų apsaugą ir padidina infekcijų riziką.

Vyresniems žmonėms dažniau pasitaiko riebalinių liaukų funkcijos sutrikimai, kurie lemia vokų uždegimo vystymąsi, todėl ši būklė dažniau diagnozuojama suaugusiesiems negu vaikams.

Jei pastebite akių vokų paraudimą, niežėjimą ar deginimą, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Jis įvertins simptomus, galimas priežastis ir, jei reikės, paskirs pradinius tyrimus bei patars dėl tolimesnio gydymo.

Šeimos gydytojas dažniausiai atlieka:

• bendrojo kraujo ir uždegiminių rodiklių tyrimus, leidžiančius įvertinti organizme vyraujantį uždegimą;
• specifinių imunoglobulinų E (IgE) tyrimą, kuris padeda įtarti alergines reakcijas.

Jei taikant gydymą simptomai negerėja, gali būti paskirta gydytojo oftalmologo konsultacija, kad būtų atliekama išsami akies struktūrų apžiūra.

Įtariant alergiją, šeimos gydytojas gali nukreipti gydytojo alergologo – imunologo konsultacijai, kad būtų atliekami odos dūrio ir lopo mėginiai dėl alergenų nustatymo.

• Reguliari švelni vokų higiena – šilto vandens ir specialių švelnių valiklių naudojimas padeda pašalinti pleiskanų, išskyrų ar riebalų sankaupas vokų kraštuose.
• Vietinio poveikio priešuždegiminiai preparatai slopina uždegimą ir patinimą.
• Dirbtinės ašaros drėkina akių gleivinę ir mažina sausumą bei diskomfortą.
• Pasireiškus bakterinei infekcijai, skiriami antibiotikai.
• Alerginių reakcijų metu skiriami niežulį bei uždegimą mažinantys vaistai.

Ilgalaikė ar palaikomoji priežiūra reikalinga, kai liga linkusi pasikartoti arba sukelia nuolatinius simptomus. Blefarito gydymą įprastai skiria šeimos gydytojas, o sunkesniais atvejais gydymo planą sudaro ir koordinuoja akių ligų specialistas.

• Patariama reguliariai ir švelniai valyti akių vokų kraštelius šiltu vandeniu bei specialiomis vokų higienos priemonėmis. Tokia priežiūra padeda pašalinti susikaupusias bakterijas, riebalų perteklių ir pleiskanas, taip mažinant uždegimo tikimybę.
• Taip pat rekomenduojama naudoti šiltus kompresus. Jie gerina riebalinių liaukų veiklą, padeda joms atsikimšti ir mažina sekretų kaupimąsi vokų kraštuose.
• Svarbu vengti akių trynimo, ypač neplautomis rankomis, nes taip bakterijos gali patekti ant vokų ir sustiprinti uždegimą.
• Be to, reikėtų kontroliuoti gretutines odos ligas, tokias kaip rožinė ar seborėjinis (riebalinis) dermatitas, ir rūpintis bendra odos būkle.

Jeigu pastebite akių vokų paraudimą, niežėjimą ar kitus minėtus požymius, svarbu šią būklę aptarti su gydytoju. Laiku pradėtas gydymas padeda greičiau pasveikti bei išvengti komplikacijų. Rūpestingas požiūris į akių sveikatą suteikia galimybę išvengti atkryčių ir gyventi be diskomforto.