Ištinęs akies vokas

• Akies voko patinimas dažniausiai atsiranda dėl vietinio infekcinio proceso, alerginės reakcijos ar traumos.
• Patinimą lydi akies voko paraudimas, diskomfortas, kartais niežėjimas ar ašarojimas bei gleivingų ar pūlingų išskyrų atsiradimas.
• Abipusis akių vokų patinimas, nesant paraudimo ar niežėjimo, gali pasireikšti dėl sutrikusios inkstų, skydliaukės, kraujotakos ar kepenų veiklos.
• Pastebėjus akies voko patinimą, svarbu sekti, ar simptomai neprogresuoja. Esant abejotinam ar ilgai trunkančiam patinimui, būtina pasitarti su šeimos gydytoju.

Atkreipkite dėmesį į akių vokų patinimus – tai gali būti pirmieji rimtesnių sveikatos sutrikimų požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Agnė K.

Ištinus vokui, oda aplink akį parausta, tampa jautri prisilietimui ar šiek tiek skausminga. Neretai kartu pasireiškia niežėjimas, tempimo ar deginimo jausmas, padidėjęs ašarojimas.

Kai kuriais atvejais gali atsirasti išskyrų, sukeliančių diskomfortą. Paburkęs vokas taip pat dažnai sukelia laikiną regos pablogėjimą.

Viena dažniausių priežasčių, dėl ko patinsta akies vokas, yra riebalinių liaukų užsikimšimas. Susikaupę riebalai lemia padidėjusį vidinį spaudimą į aplinkinius audinius, sąlygoja jų dirginimą, paburkimą bei sukuria tinkamą terpę kauptis bakterijoms, sukeliančioms uždegimą.

Taip pat akių vokų paburkimą itin dažnai sukelia alerginės reakcijos. Organizmas, reaguodamas į aplinkos dirgiklius, pavyzdžiui, dulkes, žiedadulkes ar kosmetikos priemones, išskiria įvairias chemines medžiagas, kurios didina audinių pralaidumą skysčiams ir skatina patinimo atsiradimą. Kadangi vokų oda yra itin plona, pirmieji alergijos požymiai pasireiškia būtent akių srityje.

Kita svarbi priežastis, susijusi su vokų patinimu, yra traumos. Paburkimas gali atsirasti dėl intensyvaus akių trynimo rankomis, patekusių dulkių, smulkių svetimkūnių, cheminių medžiagų ar tiesioginio smūgio į akį.

Rečiau patinimas gali būti sąlygotas sisteminių ligų, kurios veikia organizmo skysčių balansą ir kraujagyslių pralaidumą. Inkstų, kraujotakos sistemos, skydliaukės ir kepenų sutrikimai sukelia abipusį akių vokų paburkimą, dažniausiai pasireiškiantį be intensyvaus niežulio ir paraudimo.

Kitos retesnės priežastys, dėl kurių gali atsirasti akies voko patinimas:

• akių sausumo sindromas, kuomet sutrinka ašarų gamyba;
• nuolatinis akių dirginimas dėl ilgo laiko, praleisto prie ekranų ar buvimo sausame ore;
• alerginės odos ligos (pvz., egzema ar dermatitas);
• vaistų šalutinis poveikis;
• vabzdžių įkandimai;
• akies vokų cistos ar gerybiniai dariniai;
• kraujagyslių sistemos sutrikimai;
• hormoniniai pokyčiai, kurie lemia skysčių susilaikymą organizme;
• gausus valgomosios druskos vartojimas maiste.

Jei jaučiate patinimą ar diskomfortą akies voke, pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Jis įvertins simptomus, apklaus dėl galimų alergijų, infekcijų ar traumų bei rekomenduos tinkamus tyrimus ir gydymą.

Dažniausiai šeimos gydytojas atlieka šiuos tyrimus:

• pirmiausia atliekama išsami objektyvi apžiūra ir įvertinama bendra paciento būklė;
• atliekami bendrojo kraujo ir biocheminiai tyrimai, siekiant įvertinti organizme vyraujantį uždegimą ar kitus sisteminius susirgimus.

Jeigu įtariama ūmi alerginė reakcija, trauma ar svetimkūnio patekimas į akį, šeimos gydytojas jus nukreips į skubios pagalbos skyrių, kad laiku būtų paskirtas tinkamas gydymas ir išvengiama rimtesnių komplikacijų.

Jei taikant gydymą simptomai negerėja, gali būti paskirta gydytojo oftalmologo konsultacija, jog būtų atliekamas išsamus akies struktūrų ištyrimas.

Įtariant alergiją, šeimos gydytojas gali nukreipti gydytojo alergologo – imunologo konsultacijai, jog būtų atliekami odos dūrio ir lopo mėginiai dėl alergenų nustatymo.

• Akies voko paburkimą pirmiausia bandoma mažinti kelis kartus dienoje dedant kompresus. Šalti kompresai tinkamiausi traumos atveju, o šilti – uždegimo mažinimui.
• Taip pat gali būti rekomenduojami praplovimai su fiziologiniu tirpalu arba specialiomis akių higienos priemonėmis.
• Jei patinimą sukelia infekcija, gydytojas gali paskirti vietinius priešuždegiminius ir antibakterinius preparatus.
• Alerginių reakcijų metu skiriami niežulį bei uždegimą mažinantys vaistai.
• Įtariant svetimkūnio patekimą, jis turi būti pašalinamas bei skiriama infekcijos profilaktika.
• Retais atvejais, kai patinimas susijęs su struktūriniais pokyčiais ar gerybiniais dariniais, gali būti svarstoma chirurginė intervencija. Tokiu atveju gydymo taktiką sprendžia gydytojas oftalmologas, įvertinęs paciento būklę ir galimas komplikacijas.
• Ilgalaikė ar palaikomoji priežiūra reikalinga, kai patinimai atsiranda dėl sisteminių ligų ar esant nuolatiniam akių vokų dirginimui.

• Venkite tiesioginio kontakto su žiedadulkėmis, dulkėmis ir kitais alergiją sukeliančiais dirgikliais, ypač pavasarį ir rudenį, kai alergijų dažnis padidėja.
• Nesidalinkite akių kosmetikos priemonėmis su kitais bei rinkitės hipoalerginius produktus, kad sumažintumėte vietinio dirginimo riziką.
• Reguliariai rūpinkitės akių higiena, švelniai jas praplaudami fiziologiniu tirpalu ar specialiomis akių higienos priemonėmis.
• Venkite akių trynimo ir dirginimo, kad nesukeltumėte papildomo uždegimo ar traumos.

Jei jaučiate akies voko patinimą, paraudimą ar diskomfortą, nedelskite ir kreipkitės į šeimos gydytoją. Anksti pradėtas gydymas ir tinkama priežiūra gali užkirsti kelią komplikacijoms bei leidžia greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą.