Išorinis hemorojus

• Išorinis hemorojus atsiranda dėl tiesiosios žarnos venų išsiplėtimo ir uždegimo aplink išangės angą.
• Ši būklė dažnai kyla dėl padidėjusio spaudimo dubens srityje, kurį gali sukelti vidurių užkietėjimas arba ilgas sėdėjimas.
• Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra skausmas, niežėjimas, patinimas bei kraujavimas išangės srityje, pasireiškiantis po tuštinimosi.
• Atsiradus minėtiems simptomams, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Specialistui įvertinus situaciją, bus paskirtas reikiamas gydymas bei suteiktos rekomendacijos dėl tolesnės priežiūros.

Išorinis hemorojus neturėtų būti nuvertinamas – laiku kreipkitės į gydytoją, kad būtų galima tinkamai įvertinti būklę ir paskirti veiksmingą gydymą.

Gyd. Lukas R.

Pradiniai hemorojaus požymiai paprastai pasireiškia diskomforto pojūčiu bei niežuliu tiesiosios žarnos srityje. Taip pat aplink išangę gali atsirasti patinimų ar mazgelių, kurie neretai būna jautrūs arba sukelia skausmą.

Hemorojus dažnai pasireiškia kraujavimu, kuris yra vienas labiausiai pacientus neraminančių simptomų. Dažniausiai pastebimas ryškiai raudonas kraujas, kuris atsiranda po tuštinimosi – ant išmatų, tualetinio popieriaus ar klozeto kraštų.

Jei hemorojus nėra gydomas, diskomfortas ir niežėjimas tampa nuolatinis, o kraujavimas stiprėja bei dažnėja. Ilgainiui gali pradėti varginti bendras silpnumas, nuovargis ar sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija.

Kai kuriais atvejais, ypač po sunkaus fizinio krūvio, gali atsirasti staigus ir itin stiprus skausmas ties analine anga. Tai reiškia, jog sutriko mazgų kraujotaka ir išsivystė trombozė. Ši būklė reikalauja skubios gydytojo konsultacijos.

Hemorojus dažniausiai atsiranda dėl padidėjusio spaudimo tiesiosios žarnos venose. Šią būklę įprastai sukelia vidurių užkietėjimas, antsvoris arba ilgas sėdėjimas – veiksniai, trikdantys normalią kraujo cirkuliaciją dubens srityje.

Kita dažna priežastis – nėštumas. Augantis vaisius didina spaudimą pilvo bei dubens srityse, o tai neretai sukelia venų išsiplėtimą ir hemorojaus atsiradimą. Šie simptomai dažniausiai pasireiškia vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu arba po gimdymo.

Senėjimo procesai taip pat turi reikšmės šiai būklei. Bėgant laikui, tiesiosios žarnos srities jungiamasis audinys silpsta, todėl venos gali lengviau išsiplėsti, o mazgai – pasislinkti į išorę.

Analizuojant rizikos veiksnius, svarbu atkreipti dėmesį į gyvenimo būdą. Dėl mažo fizinio aktyvumo silpnėja dubens bei pilvo raumenys, todėl tuštinantis padidėja spaudimas žarnyne. Lėtinį vidurių užkietėjimą dažnai sukelia skaidulų trūkumas ir nepakankamas skysčių kiekis. Be to, žarnyno veiklai neigiamos įtakos turi nesubalansuota mityba bei gausus perdirbtų, riebių ar sūrių produktų vartojimas.

Atsiradus išorinio hemorojaus požymiams, pavyzdžiui, skausmui, niežuliui ar kraujavimui, rekomenduojama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.

Dažniausiai šeimos gydytojas hemorojų diagnozuoja ir pradinį gydymą skiria konsultacijos metu įvertinus nusiskundimus, kraujavimo pobūdį bei galimus rizikos veiksnius.

Norint įvertinti kraujavimo stiprumą, daromas bendrasis kraujo tyrimas. Jo metu pagal eritrocitų ir hemoglobino rodiklius nustatoma, ar pacientui negresia mažakraujystė.

Esant itin gausiam kraujavimui, papildomai skiriami kraujo krešumo tyrimai. Šiomis priemonėmis siekiama nustatyti, ar paciento organizme nėra krešėjimo sistemos sutrikimų.

Norint patikslinti hemorojaus diagnozę ir nustatyti ligos laipsnį, pacientas siunčiamas gydytojo proktologo konsultacijai. Specialistas atlieka apžiūrą (anoskopiją) bei, esant poreikiui, paskiria papildomus tyrimus, pavyzdžiui, rektoskopiją. Šios procedūros padeda įvertinti mazgų būklę bei jų dydį.

Hemorojaus gydymo metodika parenkama atsižvelgiant į ligos stadiją bei paciento sveikatos būklę. Dažniausiai taikomas nuoseklus gydymas: pradedama nuo konservatyvių priemonių, o nesant teigiamo rezultato, svarstomi sudėtingesni medicininiai sprendimai.

• Norint išvengti vidurių užkietėjimo, pirmiausia patariama koreguoti mitybos įpročius: vartoti daugiau skaidulų turinčio maisto bei gerti pakankamai skysčių. Be to, rekomenduojama riboti ilgo sėdėjimo laiką bei palaikyti reguliarų fizinį aktyvumą.
• Hemorojaus simptomams mažinti skiriamos vietinio poveikio priemonės – tepalai arba žvakutės. Šių preparatų sudėtyje esančios veikliosios medžiagos padeda slopinti uždegimą bei malšinti juntamą skausmą.
• Pacientui skiriami geriamieji preparatai, stiprinantys venų sieneles bei padedantys stabdyti kraujavimą.

Jei medikamentinis gydymas nepadeda, gali būti svarstomos intervencinės procedūros:

• ligatūra – ant hemoroidinių mazgų užmaunami žiedai, kurie sutrikdo mazgų kraujotaką ir per kelias dienas jie pasišalina;
• skleroterapija – į mazgus suleidžiami vaistai, kurie sukelia mazgų sumažėjimą;
• koaguliacija – naudojant lazerio, infraraudonųjų spindulių ar elektros impulsus sutrikdoma mazgų kraujotaka ir palaipsniui jie mažėja ir nyksta;
• hemoroidektomija – gydymo metodas, kuomet mazgai pašalinami chirurginiu būdu.

Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl gydymo planas turėtų būti sudaromas atsižvelgiant į konkrečius paciento simptomus bei bendrą sveikatos būklę. Gydytojai proktologai, atlikę reikiamus tyrimus, gali parinkti tinkamiausią gydymo būdą.

• Rekomenduojama vartoti skaidulų turinčius maisto produktus, pavyzdžiui, daržoves, vaisius bei pilno grūdo gaminius. Tai padeda reguliuoti virškinimą, išvengti vidurių užkietėjimo ir sumažinti spaudimą tuštinimosi metu.
• Svarbu vartoti pakankamai skysčių, ypač vandens, siekiant užtikrinti minkštesnę išmatų konsistenciją ir lengvesnį jų pasišalinimą.
• Patariama palaikyti reguliarų fizinį aktyvumą ir vengti ilgo buvimo vienoje statiškoje padėtyje.
• Rekomenduojama riboti didelį fizinį krūvį, ypač sunkių daiktų kėlimą. Tokia veikla didina spaudimą pilvo srityje, o tai gali turėti įtakos hemorojaus atsiradimui ar jo būklės prastėjimui.
• Svarbu nuosekliai kontroliuoti savo kūno svorį, jog išvengtumėte antsvorio ar nutukimo.

Ar jaučiate diskomfortą, niežėjimą ar skausmą aplink išangę? Galbūt pastebėjote kraujavimą ar patinimą po tuštinimosi? Savalaikė reakcija į sveikatos pokyčius gali padėti palengvinti savijautą bei išvengti galimų komplikacijų. Jei simptomai išlieka arba intensyvėja, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Specialistas padės nustatyti priežastis ir paskirs tinkamą gydymą būklei pagerinti.