Hemorojus

• Hemorojus yra dažna sveikatos problema, kurią sukelia išsiplėtusios tiesiosios žarnos venos, sudarydamos kraujagyslinius mazgus.
• Šią būklę dažniausiai sukelia vidurių užkietėjimas, ilgas sėdėjimas ar nėštumas.
• Hemorojus pasireiškia kraujavimu tuštinimosi metu, niežėjimu ir diskomfortu išangės srityje.
• Jei pastebite minėtus simptomus, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją, kuris padės nustatyti tikslią diagnozę ir pasiūlys tinkamiausią gydymą.

Neignoruokite neįprasto diskomforto ar kraujavimo iš tiesiosios žarnos – tai gali būti pirmieji hemorojaus požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Agnė K.

Pirmieji hemorojaus simptomai dažniausiai apima diskomfortą ir niežėjimą tiesiosios žarnos srityje. Be to, dažnai ties išange jaučiamas patinimas ar guzeliai, kurie gali būti jautrūs ir skausmingi.

Hemorojus dažnai pasireiškia kraujavimu, kuris yra vienas labiausiai pacientus neraminančių simptomų. Dažniausiai pastebimas ryškiai raudonas kraujas, kuris atsiranda po tuštinimosi - ant išmatų, tualetinio popieriaus ar klozeto kraštų.

Jei hemorojus nėra gydomas, diskomfortas ir niežėjimas tampa nuolatinis, o kraujavimas stiprėja bei dažnėja. Ilgainiui gali pradėti varginti bendras silpnumas, nuovargis ar sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija.

Kai kuriais atvejais, ypač po sunkaus fizinio krūvio, gali atsirasti staigus ir itin stiprus skausmas ties analine anga. Tai reiškia, jog sutriko mazgų kraujotaka ir išsivystė trombozė. Ši būklė reikalauja skubios gydytojo konsultacijos.

Viena iš pagrindinių hemorojaus atsiradimo priežasčių yra padidėjęs spaudimas tiesiosios žarnos venose. Dažniausios to priežastys yra vidurių užkietėjimas, nutukimas ar ilgalaikis sėdėjimas, sutrikdantis kraujo nutekėjimą dubens srityje.

Kita nereta priežastis yra nėštumas. Dėl augančio vaisiaus padidėja spaudimas pilvo ir dubens srityje. Tai dažnai lemia venų išsiplėtimą ir gali prisidėti prie hemorojaus vystymosi. Ši būklė dažnai pasireiškia nėštumo pabaigoje ir po gimdymo.

Taip pat įtakos turi ir senėjimo procesai. Su amžiumi jungiamasis audinys tiesiosios žarnos srityje gali silpnėti, o tai leidžia venoms lengviau išsiplėsti bei mazgams išlįsti į išorę.

Kalbant apie rizikos veiksnius, svarbus ir gyvenimo būdas. Mažas fizinis aktyvumas silpnina dubens ir pilvo raumenis, todėl padidėja spaudimas žarnyne tuštinimosi metu. Lėtinis vidurių užkietėjimas dažnai susijęs su skaidulų stoka dietoje ir nepakankamu skysčių vartojimu. Prasta mityba ir didelis perdirbtų, riebių ar sūrių produktų vartojimas taip pat gali pabloginti žarnyno veiklą.

Dažniausiai šeimos gydytojas hemorojų diagnozuoja ir pradinį gydymą skiria įvertindamas nusiskundimus, kraujavimo pobūdį bei galimus rizikos veiksnius.

Siekiant nustatyti kraujavimo intensyvumą, atliekamas bendrojo kraujo tyrimas, kuriame vertinama mažakraujystės rizika pagal eritrocitų ir hemoglobino kiekį.

Jeigu kraujavimas yra labai intensyvus, papildomai gali būti atliekami kraujo krešumo tyrimai, leidžiantys įvertinti, ar nėra krešėjimo sistemos sutrikimų.

Siekiant patikslinti hemorojaus diagnozę bei nustatyti ligos laipsnį, išrašomas siuntimas pas gydytoją proktologą. Specialistas atlieka išsamią apžiūrą (anoskopiją) bei paskiria papildomus vaizdinius tyrimus (pvz., rektoskopiją), kurie leidžia įvertinti mazgų dydį ir būklę.

Hemorojaus gydymas yra įvairiapusis ir priklauso nuo simptomų sunkumo bei paciento būklės. Gydytojai dažniausiai pradeda nuo mažiau invazinių priemonių ir, jei reikia, pereina prie sudėtingesnių metodų.

• Gyvenimo būdo pokyčiai: pirmiausia rekomenduojama keisti mitybą, įtraukiant daugiau skaidulinių medžiagų ir didinant suvartojamų skysčių kiekį, kad būtų išvengta vidurių užkietėjimo. Taip pat patariama vengti ilgo sėdėjimo, reguliariai judėti ir atlikti fizinius pratimus.
• Hemorojaus simptomams lengvinti naudojami vietiniai tepalai arba žvakutės, kurių sudėtyje yra veikliųjų medžiagų, mažinančių uždegimą ir skausmą.
• Skiriami geriamieji vaistai, kurie stiprina venų sieneles ir mažina kraujavimą.

Jei medikamentinis gydymas nepadeda, gali būti svarstomos intervencinės procedūros:

• ligatūra – ant hemoroidinių mazgų užmaunami žiedai, kurie sutrikdo mazgų kraujotaką ir per kelias dienas jie pasišalina;
• skleroterapija – į mazgus suleidžiami vaistai, kurie sukelia mazgų sumažėjimą;
• koaguliacija – naudojant lazerio, infraraudonųjų spindulius ar elektros impulsus sutrikdoma mazgų kraujotaka ir palaipsniui jie mažėja ir nyksta.
• hemoroidektomija – gydymo metodas, kuomet mazgai pašalinami chirurginiu būdu.

Kiekvienas atvejis yra unikalus, todėl svarbu, kad gydymo planas būtų sudaromas individualiai, atsižvelgiant į paciento simptomus ir bendrą sveikatos būklę. Gydytojai proktologai gali atlikti išsamesnius tyrimus ir pasiūlyti optimalų sprendimą.

• Valgykite skaidulų turinčius produktus (daržovės, vaisiai, pilno grūdo produktai), kurie padeda išvengti vidurių užkietėjimo ir sumažina spaudimą tuštinimosi metu.
• Gerkite pakankamai skysčių, ypač vandens, kad išmatos būtų minkštesnės ir lengviau pasišalintų.
• Reguliariai judėkite ir venkite ilgalaikio sėdėjimo ar stovėjimo.
• Venkite per didelio fizinio krūvio, ypač keliant sunkumus, kurie gali padidinti pilvo spaudimą ir paskatinti hemorojaus vystymąsi.
• Kontroliuokite savo kūno svorį, jog išvengtumėte antsvorio ar nutukimo.

Jei pastebite niežėjimą, diskomfortą ar kraujavimą tiesiosios žarnos srityje, svarbu nedelsti ir pasitarti su specialistu. Hemorojus yra labai dažna būklė, kuriai gydyti yra daug efektyvių priemonių. Kreipimasis į gydytoją gali padėti išvengti komplikacijų bei vėl pilnai mėgautis kasdienybe be nemalonių simptomų.