Melanoma (Odos vėžys)

• Melanoma yra piktybinis odos navikas, kuris dažniausiai vystosi iš pigmentinių ląstelių - melanocitų. Ji dažniausiai pasireiškia odoje, retesniais atvejais kitose kūno vietose (pvz., akyse).
• Riziką susirgti šia liga didina gausus saulės poveikis, nudegimai, polinkis turėti daug apgamų bei šviesios odos tipas.
• Būdingi simptomai apima naujų odos darinių atsiradimą ar esamų apgamų pokyčius: dydžio, formos, spalvos kitimą ar kraujavimą.
• Jei pastebite minėtus simptomus, svarbu nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją dėl tolimesnio ištyrimo ir gydymo taktikos.

Neignoruokite neįprastų odos pokyčių ar pigmentinių dėmių – tai gali būti pirmieji melanomos požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Lukas R.

Vienas iš pirmųjų melanomos simptomų yra naujų odos darinių atsiradimas arba esamų apgamų pokyčiai. Dažnai pastebima, kad apgamas keičia dydį, formą ar spalvą. Jis gali tapti asimetriškas ir netolygiais kraštais. Be to, pasireiškia spalvos kitimas – nuo šviesiai rudos iki juodos, kartais net raudonos, baltos arba mėlynos. Šie pokyčiai dažniau pastebimi odos srityse, kurios yra dažnai veikiamos saulės šviesos, tačiau gali atsirasti ir tose vietose, kurios saulės spindulių gauna mažiau.

Ilgainiui pakitęs apgamas gali pradėti kraujuoti arba niežėti. Odos paviršius gali tapti šiurkštus ir pleiskanotas. Kai kuriais atvejais aplink apgamą gali atsirasti patinimas ar paraudimas, o oda pasidaryti jautri ir skausminga.

Melanoma išsivysto, kai dėl odos ląstelėse įvykusių DNR mutacijų melanocitai pradeda nekontroliuojamai daugintis ir formuoti navikinį darinį.

Kas sąlygoja genetinius pokyčius, nėra visiškai aišku. Manoma, kad pagrindinė to priežastis yra UV spinduliuotė, kurią skleidžia saulė ir soliariumų lempos.

Be genetinių veiksnių, svarbus ir imuninės sistemos vaidmuo. Jei imuninė sistema nesugeba atpažinti ir sunaikinti pakitusių melanocitų, šios ląstelės gali toliau augti ir plisti.

Amžius taip pat gali turėti įtakos melanomos vystymuisi. Nors melanoma gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, dažniau ji diagnozuojama vyresniems žmonėms, nes per gyvenimą kaupiasi daugiau DNR pažeidimų ir ląstelių pokyčių.

Jei pastebite neįprastus odos darinius, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas įvertins nusiskundimus, paklaus apie odos pakitimus ir bendrą sveikatą. Taip pat gali būti paskirti kraujo tyrimai, siekiant įvertinti bendrą organizmo būklę ir uždegiminius procesus.

Įtariant melanomą, išrašomas siuntimas pas gydytoją dermatovenerologą. Specialistas atlieka išsamią odos darinių apžiūrą bei paima medžiagą mikroskopiniam tyrimui, kurio metu įvertinama ląstelių struktūra ir piktybiškumas.

Be to, gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai (pvz., kompiuterinė tomografija), siekiant įvertinti ligos išplitimą ir kitų organų pažaidas.

Melanomos gydymo galimybės yra įvairios ir dažnai priklauso nuo ligos stadijos bei paciento sveikatos būklės.

Melanomos gydymo būdai yra šie:

• Dažniausiai pradinėje stadijoje melanoma šalinama chirurginiu būdu. Procedūros metu pašalinamas navikas ir aplinkiniai audiniai, kad būtų sustabdytas vėžinių ląstelių plitimas.
• Imunoterapija stiprina imuninę sistemą, kad ji efektyviau kovotų su vėžinėmis ląstelėmis. Šis metodas dažnai naudojamas pažengusiems melanomos atvejams.
• Tikslinė terapija: naudojami vaistai, kurie veikia specifinius genetinius pokyčius melanomos ląstelėse. Ši terapija tinka tam tikriems melanomos tipams ir gali būti derinama su kitais gydymo metodais.
• Chemoterapijos metu naudojami vaistai, naikinantys vėžines ląsteles. Šis metodas taikomas, kai melanoma išplinta į kitus organus ir kiti gydymo būdai nėra veiksmingi.
• Radioterapija naudojama kaip papildomas gydymas, siekiant sumažinti naviko dydį arba gydyti metastazes, ypač jei chirurginis pašalinimas yra sudėtingas.

Ilgalaikė arba palaikomoji priežiūra gali būti reikalinga pacientams, kuriems melanoma yra pažengusi arba turi tendenciją atsinaujinti. Reguliarūs sveikatos patikrinimai ir stebėjimas padeda užkirsti kelią ligos pasikartojimui ir užtikrina greitą reakciją, jei vėžys grįžtų.

• Reguliari apsauga nuo saulės: naudokite plataus spektro apsauginius kremus su aukštu SPF (30 ar daugiau), ypač būnant lauke ilgesnį laiką. Tepkitės kremą bent 30 minučių prieš išeidami ir pakartotinai kas 2 valandas arba po maudynių bei intensyvaus prakaitavimo.
• Venkite tiesioginių saulės spindulių intensyviausiu metu (nuo 10 iki 16 val.), kai ultravioletinių spindulių kiekis yra didžiausias.
• Reguliarus apgamų ir odos būklės tikrinimasis leidžia anksti pastebėti pokyčius, kurie gali signalizuoti apie melanomos riziką ar jos atkrytį.
• Saugokite odą nuo mechaninių traumų ir dirgiklių, ypač jei jau buvo diagnozuota melanoma ar aptikti įtartini apgamai, nes odos pažeidimai gali skatinti naviko vystymąsi.

Svarbu atkreipti dėmesį į asmeninius rizikos veiksnius: šeiminę anamnezę, ankstesnius odos navikus, gausų apgamų skaičių ar šviesią odą, kuri yra jautresnė saulės poveikiui. Taip pat rekomenduojama pasitarti su gydytoju dėl papildomų prevencinių priemonių, jei yra didesnė rizika arba anksčiau buvo gydyta melanoma.

Jei pastebėjote naujus odos darinius ar esamų apgamų pokyčius, svarbu nedelsti ir pasikonsultuoti su specialistu. Melanoma yra dažna ir pavojinga liga, tačiau ankstyva diagnostika ir laiku pradėtas gydymas žymiai pagerina prognozę ir suteikia galimybę gyventi pilnavertiškai.