Fibroma

• Fibroma yra gerybinis jungiamojo audinio navikas, galintis atsirasti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai randamas odoje ar gimdoje.
• Fibromos yra gana dažnas reiškinys ir nesukelia rimtų sveikatos problemų, tačiau kartais gali pasireikšti diskomfortu ar estetinėmis problemomis.
• Pagrindiniai fibromos simptomai yra neskausmingi odos mazgeliai ar guzeliai, kurie gali būti įvairaus dydžio ir spalvos. Gimdoje esančios fibromos gali sukelti menstruacijų sutrikimus ar skausmą apatinėje pilvo dalyje.
• Jei pastebėjote neįprastus odos pokyčius ar patiriate nepaaiškinamą skausmą, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju dėl tolimesnių tyrimų.

Neignoruokite neįprastų odos pakitimų ar jaučiamo diskomforto, kurie gali būti fibromos požymiai – laiku kreipkitės į gydytoją, kad būtų įvertinta jūsų sveikatos būklė ir užtikrinta tinkama priežiūra.

Gyd. Lukas R.

Odos fibromos pasireiškia kietų ir neskausmingų mazgelių atsiradimu ant kaklo, pažastų ar kitų kūno vietų. Darinukai gali būti įvairaus dydžio ir spalvos – nuo šviesiai rausvų iki tamsesnių. Įprastai fibromos auga lėtai ir nesukelia jokių kitų simptomų, tačiau kartais kai kurios gali didėti ir lemti estetinį diskomfortą.

Gimdos fibromos dažniausiai pasireiškia gausesnėmis ar ilgesnėmis menstruacijomis. Taip pat gali būti juntamas spaudimo ar diskomforto jausmas dubens srityje. Ilgainiui gali atsirasti nereguliarūs menstruacijų ciklai ar net šlapinimosi sutrikimai, jeigu augantis navikas spaudžia šlapimo pūslę.

Fibromų susidarymas glaudžiai siejamas su estrogenų ir progesterono poveikiu organizmui. Šie hormonai veikia jungiamąjį audinį, todėl jų pusiausvyros svyravimai gali skatinti fibrominių ląstelių dauginimąsi ir audinių išvešėjimą. Šis procesas itin būdingas reprodukcinio amžiaus moterims, kai hormonų koncentracija kinta cikliškai. Po menopauzės sumažėjus hormonų lygiui, fibromų augimas dažnai sulėtėja arba visai sustoja.

Be hormoninių pokyčių, fibromų atsiradimui įtakos gali turėti ir genetiniai veiksniai. Kai kuriais atvejais organizmo ląstelėse įvyksta genetiniai pakitimai, kurie lemia nekontroliuojamą jungiamojo audinio ląstelių dauginimąsi. Šie pakitimai gali būti paveldėti arba atsirasti veikiant įvairiems aplinkos veiksniams. Be to, audinių mikropažeidimai ar lėtinis uždegimas gali suaktyvinti fibroblastus – jungiamojo audinio ląsteles – ir taip prisidėti prie fibromų formavimosi.

Kai kuriais atvejais medžiagų apykaitos sutrikimai gali keisti audinių augimo procesus, o imuninės sistemos veiklos pokyčiai – silpninti organizmo gebėjimą reguliuoti ląstelių dauginimąsi. Dėl to gali būti sudaromos palankesnės sąlygos jungiamojo audinio išvešėjimui ir fibromų atsiradimui.

Jei pastebėjote odos mazgelius ar jaučiate diskomfortą apatinėje pilvo srityje, pirmiausia rekomenduojame pasitarti su šeimos gydytoju. Šeimos gydytojas pokalbio metu įvertins nusiskundimus, simptomų pobūdį bei padės nuspręsti, ar reikalinga tolimesnė specialisto konsultacija.

Šeimos gydytojas dažniausiai atlieka šiuos tyrimus:

• bendrojo kraujo ir uždegiminių rodiklių tyrimus, kurie leidžia įvertinti bendrą organizmo būklę bei vyraujančius uždegiminius procesus;
• hormonų tyrimai padeda nustatyti hormonų pusiausvyros sutrikimus;
• bendrojo šlapimo tyrimą, siekiant atmesti šlapimo takų infekcijas ar kitus inkstų veiklos sutrikimus, galinčius sukelti diskomfortą apatinėje pilvo srityje.

Jeigu fibromos pasireiškia odoje, šeimos gydytojas nukreipia pas gydytoją dermatovenerologą. Specialistas atlieka išsamią apžiūrą, įvertina darinių struktūrą, o esant reikalui paima medžiagą mikroskopiniams tyrimams.

Įtariant fibromų susidarymą gimdoje, išrašomas siuntimas pas gydytoją akušerį-ginekologą. Specialistas atlieka ultragarsinius tyrimus, kurie leidžia nustatyti fibromų buvimą bei jų skaičių, dydį ir lokalizaciją.

Specialisto konsultacija svarbi, nes tik jis gali tiksliai nustatyti fibromos pobūdį ir paskirti tinkamą gydymą.

Fibromos gydymas priklauso nuo jos dydžio, vietos ir simptomų. Dažniausiai gydymo planas sudaromas atsižvelgiant į paciento būklę ir fibromos poveikį kasdieniam gyvenimui.

Jei odoje esanti fibroma yra traumuojama, pradeda kraujuoti ar trukdo estetiškai, ji gali būti šalinama lazeriu, elektrokoaguliacijos ar chirurginiu būdu.

Jei gimdos fibroma yra nedidelė ir nesukelia skausmo ar kitų problemų, dažniausiai taikoma reguliari ginekologo stebėsena be aktyvaus gydymo.

Pasireiškus simptomams, gali būti taikomi šie metodai:

• Skiriami hormoniniai vaistai (pvz., kontraceptikai), kurie gali sumažinti kraujavimą, skausmą ir fibromų dydį.
• Gimdos arterijų embolizacija – minimaliai invazinė procedūra, kuri sumažina fibromų kraujotaką ir augimą.
• Ultragarsu ar lazeriu gali būti atliekamos procedūros, kurios ardo fibrominį audinį.
• Sunkesniais atvejais taikomas chirurginis gydymas, kurio metu atliekamas fibromos (miomektomija) ar visos gimdos (histerektomija) pašalinimas.

• Rekomenduojama reguliariai stebėti hormonų pusiausvyrą ir, esant poreikiui, pasitarti su gydytoju dėl galimų hormonų reguliavimo būdų.
• Stenkitės palaikyti optimalų kūno svorį, nes antsvoris gali didinti estrogenų kiekį organizme, o tai skatina fibrominių ląstelių dauginimąsi ir fibromų formavimąsi.
• Reguliari fizinė veikla ir judėjimas gerina kraujotaką ir audinių aprūpinimą deguonimi, o tai padeda sumažinti vietinių audinių pažeidimą bei lėtinio uždegimo riziką, kurie siejami su fibromų formavimusi.
• Venkite odos audinių mikropažeidimų, kurie gali skatinti fibromų augimą.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad prevencinės priemonės nėra garantija, kad fibromos nesusidarys, tačiau jos gali ženkliai sumažinti riziką arba sulėtinti jų augimą. Taip pat svarbu įvertinti individualius sveikatos veiksnius ir reguliariai atlikti rekomenduojamus tyrimus, kad būtų galima laiku pastebėti pokyčius.

Jei pastebėjote neįprastus odos mazgelius, menstruacijų sutrikimus ar pilvo skausmus, verta pasitarti su gydytoju. Fibromos yra gana dažnas reiškinys, ypač moterims. Laiku pradėjus priežiūrą ar gydymą, galima išvengti komplikacijų ir gyventi kokybišką gyvenimą be papildomų rūpesčių.