Psichiatras

Psichiatras – gydytojas specialistas, diagnozuojantis ir gydantis psichikos bei elgesio sutrikimus.

Pagrindinės psichiatro veiklos sritys:

• Vertina paciento psichikos sveikatos būklę, galimus rizikos veiksnius bei nustato diagnozę.
• Sudaro individualų gydymo planą, skiria medikamentinį gydymą ir prireikus rekomenduoja psichoterapiją ar kitus gydymo būdus.
• Konsultuoja dėl įvairių psichikos sveikatos sunkumų ir sutrikimų, tokių kaip depresija, nerimo sutrikimai, psichozės, nuotaikos ar elgesio pokyčiai.
• Stebi paciento būklę ir gydymo eigą, vertina pasiektus rezultatus bei prireikus koreguoja gydymą.
• Bendradarbiauja su psichologais, psichoterapeutais, šeimos gydytojais ir kitais sveikatos priežiūros specialistais, siekdamas užtikrinti visapusišką paciento priežiūrą.

• Jei jaučiate ilgalaikį nerimą, įtampą ar vidinį neramumą, kurie pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui.
• Jei kelias savaites ar ilgiau išlieka prislėgta nuotaika, liūdesys ar kiti depresijos simptomai.
• Jei vargina miego sutrikimai – sunku užmigti, dažnai prabundate naktį arba ryte jaučiatės nepailsėję.
• Jei sunku susikaupti, priimti sprendimus, kontroliuoti emocijas ar impulsyvų elgesį.
• Jei po patirtos traumos ar kito sunkaus išgyvenimo išlieka įkyrios mintys, nerimas, baimė ar kiti potrauminio streso simptomai.
• Jei pasireiškia pasikartojantys, sunkiai paaiškinami baimės ar panikos priepuoliai.
• Jei pradedate vengti žmonių, atsiribojate nuo aplinkinių arba prarandate susidomėjimą anksčiau mėgtomis veiklomis.
• Jei kyla minčių apie savižudybę, savęs žalojimą ar norą pakenkti kitam žmogui – tokiu atveju profesionalios pagalbos reikėtų kreiptis kuo skubiau.

• Depresiją – užsitęsusią prislėgtą nuotaiką, energijos stoką, motyvacijos ir susidomėjimo praradimą.
• Nerimo sutrikimus – nuolatinį nerimą, įtampą, baimes, panikos priepuolius ir kitus nerimo simptomus.
• Nuotaikos sutrikimus – ryškius ar pasikartojančius nuotaikos pokyčius, įskaitant bipolinį sutrikimą.
• Psichozę – būklę, kai sutrinka realybės suvokimas, gali atsirasti kliedesių, haliucinacijų ar ryškių mąstymo pokyčių.
• Potrauminio streso sutrikimą ir kitus psichikos sveikatos sunkumus, susijusius su patirtomis traumomis ar sudėtingais išgyvenimais.
• Miego sutrikimus, kai jie yra susiję su psichikos sveikatos būkle.
• Obsesinį-kompulsinį sutrikimą (OKS) ir kitus sutrikimus, pasireiškiančius įkyriomis mintimis ar pasikartojančiu elgesiu.
• Priklausomybes ir su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu susijusius psichikos sveikatos sutrikimus.
• Elgesio ir emocinius sutrikimus, kai simptomai reikšmingai veikia žmogaus savijautą, santykius ar kasdienę veiklą.

Psichikos sveikatos vertinimas. Pokalbio metu gydytojas įvertina paciento savijautą, emocinę būklę, mąstymą, elgesį ir kitus svarbius aspektus. Prireikus pasitelkiami specialūs klausimynai ir vertinimo skalės, padedančios įvertinti depresijos, nerimo, miego sutrikimų ar kitų simptomų pobūdį ir intensyvumą.

Neuropsichologinis ištyrimas. Specialūs testai gali būti atliekami siekiant įvertinti atmintį, dėmesį, koncentraciją, mąstymą ir kitas pažintines funkcijas.

Laboratoriniai kraujo tyrimai. Atsižvelgiant į simptomus ir sveikatos būklę, gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus, pavyzdžiui, skydliaukės funkcijai, vitaminų ar kitų organizmo rodiklių pokyčiams įvertinti. Tai gali padėti atmesti fizines priežastis, galinčias turėti įtakos savijautai.

Vaizdiniai tyrimai. Esant indikacijoms, gali būti skiriamas galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT), siekiant atmesti neurologines ar kitas organines simptomų priežastis.

Gydymo eigos ir veiksmingumo vertinimas. Gydymo metu gydytojas reguliariai vertina paciento savijautos pokyčius, gydymo rezultatus ir, jei reikia, koreguoja gydymo planą.

Psichiatras gali skirti arba rekomenduoti:

• Medikamentinį gydymą. Įvertinęs paciento būklę bei nustatytą diagnozę, gydytojas parenka tinkamus medikamentus: antidepresantus, vaistus nuo nerimo, nuotaikos stabilizatorius, antipsichozinius ar kitus preparatus. Gydymo eigoje stebimas vaistų veiksmingumas bei organizmo reakcija, todėl, esant poreikiui, vaistų dozės arba pats gydymo planas gali būti keičiami.
• Psichoterapiją. Priklausomai nuo paciento poreikių, gali būti rekomenduojama psichoterapija, padedanti geriau suprasti savo emocijas, mintis ir elgesį bei išmokti veiksmingiau įveikti kylančius sunkumus.
• Gyvensenos ir savipagalbos rekomendacijas. Gydytojas gali rekomenduoti atkreipti dėmesį į miego režimą, fizinį aktyvumą, poilsį, kasdienę rutiną ir kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos psichikos sveikatai.
• Kitų specialistų konsultacijas. Prireikus psichiatras gali rekomenduoti psichologo, psichoterapeuto, neurologo, šeimos gydytojo ar kito specialisto konsultaciją.