Onkologas radioterapeutas

Onkologas radioterapeutas – tai gydytojas, kuris specializuojasi piktybinių navikų gydyme jonizuojančiąja spinduliuote (radioterapija). Specialistas atlieka paciento būklės vertinimą, parenka tinkamą spindulinio gydymo metodiką bei planuoja ir koordinuoja visą radioterapijos eigą.

Onkologas radioterapeutas:

• Įvertina ligos stadiją ir nustato radioterapijos taikymo galimybes.
• Sudaro individualų spindulinio gydymo planą, atsižvelgdamas į naviko tipą, lokalizaciją ir paciento sveikatos būklę.
• Stebi gydymo eigą, vertina jo veiksmingumą ir valdo galimus nepageidaujamus reiškinius.
• Konsultuoja pacientą prieš gydymą, jo metu ir po gydymo.
• Glaudžiai bendradarbiauja su chirurgu onkologu, medicinos onkologu (chemoterapeutu), radiologu, patologu ir kitais specialistais, siekdamas užtikrinti geriausius gydymo rezultatus.

• Diagnozavus onkologinį susirgimą ir rengiant gydymo planą.
• Prieš pradedant radioterapiją, siekiant sudaryti individualų gydymo planą.
• Po operacijos, kai radioterapija rekomenduojama siekiant sumažinti ligos atsinaujinimo riziką.
• Prieš operaciją, kai spindulinis gydymas gali padėti sumažinti naviko apimtį.
• Ligos atsinaujinimo arba metastazių atveju, kai radioterapija yra tinkamas metodas ligos eigai kontroliuoti.
• Siekiant palengvinti ligos sukeliamus simptomus, tokius kaip skausmas, kraujavimas ar spaudimas aplinkiniams audiniams (paliatyvioji radioterapija).
• Esant klausimų dėl radioterapijos efektyvumo, galimo šalutinio poveikio ar gydymo proceso eigos.

Krūties vėžys

Radioterapija yra svarbi krūties vėžio gydymo dalis. Ji dažniausiai skiriama po krūtį tausojančios operacijos, o tam tikrais atvejais – ir po visos krūties pašalinimo. Spindulinis gydymas padeda sunaikinti galimai likusias navikines ląsteles ir reikšmingai sumažina ligos atsinaujinimo riziką.

Prostatos vėžys

Sergant prostatos vėžiu radioterapija gali būti taikoma kaip pagrindinis gydymo metodas arba po operacijos. Kai kuriems pacientams ji derinama su hormonų terapija. Šiuolaikinės spindulinio gydymo technologijos leidžia tiksliai apšvitinti naviką ir maksimaliai apsaugoti aplinkinius sveikus audinius.

Galvos ir kaklo navikai

Onkologas radioterapeutas gydo burnos ertmės, ryklės, gerklų, nosiaryklės bei seilių liaukų piktybinius navikus. Radioterapija dažnai derinama su chemoterapija arba taikoma po operacijos, siekiant sumažinti ligos atkryčio tikimybę.

Plaučių vėžys

Radioterapija taikoma gydant plaučių vėžį. Atsižvelgiant į ligos stadiją, šis gydymo būdas gali būti taikomas kaip pagrindinis, derinamas su chemoterapija arba skiriamas po operacinio gydymo.

Virškinamojo trakto navikai

Radioterapija plačiai taikoma gydant tiesiosios žarnos, stemplės bei išangės navikus. Ji gali būti skiriama prieš operaciją, siekiant sumažinti naviką, arba po jos – sumažinti ligos atsinaujinimo riziką. Dažnai gydymas derinamas su chemoterapija.

Ginekologiniai piktybiniai navikai

Onkologas radioterapeutas gydo gimdos kaklelio, gimdos kūno, makšties ir kitus ginekologinius navikus.

Odos ir minkštųjų audinių navikai

Radioterapija gali būti taikoma gydant tam tikrus odos vėžio tipus, minkštųjų audinių sarkomas bei kitus retesnius navikus. Kai kuriais atvejais ji skiriama po operacijos, siekiant sumažinti vietinio ligos atkryčio riziką.

Metastazės ir simptomų kontrolė

Radioterapija yra vienas veiksmingiausių metodų mažinant vėžio sukeltą skausmą, stabdant kraujavimą, mažinant naviko spaudimą nervams ar kitiems organams. Paliatyvioji radioterapija padeda pagerinti gyvenimo kokybę pacientams, sergantiems išplitusia onkologine liga.

Kompiuterinė tomografija (KT)

Kompiuterinė tomografija yra vienas svarbiausių tyrimų planuojant radioterapiją. Tyrimo metu tiksliai nustatomos naviko ribos ir aplinkiniai sveiki audiniai, kuriuos būtina apsaugoti nuo perteklinės spinduliuotės. Pagal šio tyrimo duomenis sudaromas individualus spindulinio gydymo planas.

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)

Magnetinio rezonanso tomografija suteikia itin detalius minkštųjų audinių vaizdus, todėl dažnai naudojama gydant galvos ir kaklo, smegenų, prostatos bei dubens navikus.

Pozitronų emisijos tomografija su kompiuterine tomografija (PET/KT)

PET/KT leidžia įvertinti ne tik naviko anatomiją, bet ir jo metabolinį aktyvumą. Šis tyrimas padeda nustatyti aktyvius naviko židinius, įvertinti ligos išplitimą organizme bei tiksliau suplanuoti spindulinio gydymo apimtį.

Rentgenologiniai tyrimai

Kai kuriais atvejais atliekami rentgeno tyrimai, kurie padeda įvertinti tam tikrų organų būklę arba stebėti gydymo rezultatus. Nors šiuolaikinėje onkologijoje dažniau naudojami pažangesni vaizdiniai metodai, rentgenografija išlieka naudinga tam tikrose klinikinėse situacijose.

Ultragarsinis tyrimas (echoskopija)

Ultragarsinis tyrimas naudojamas vertinant vidaus organus, limfmazgius ar minkštųjų audinių darinius. Kai kuriais atvejais jis padeda atlikti biopsiją arba stebėti gydymo eigą.

Naviko biopsija ir histologiniai tyrimai

Radioterapija paprastai pradedama tik patvirtinus onkologinės ligos diagnozę. Todėl onkologas radioterapeutas remiasi biopsijos bei histologinio ištyrimo rezultatais, kurie nustato naviko tipą, piktybiškumo laipsnį ir kitas svarbias biologines savybes.

Laboratoriniai kraujo tyrimai

Prieš pradedant radioterapijos kursą, paprastai atliekami bendrieji ir biocheminiai kraujo tyrimai. Šie laboratoriniai rodikliai yra reikalingi tam, kad būtų nustatyta paciento sveikatos būklė prieš gydymą ir stebimi organizmo pokyčiai jo metu.

Molekuliniai ir genetiniai tyrimai

Kai kurių rūšių navikams gali būti atliekami molekuliniai arba genetiniai tyrimai, kurie padeda nustatyti jų biologines savybes ir parinkti tinkamiausią gydymą. Nors šiuos tyrimus dažniausiai skiria gydytojai onkologai ar kiti specialistai, gauti rezultatai yra svarbūs ir planuojant radioterapijos procesą.

Išorinė spindulinė terapija (išorinė radioterapija)

Tai dažniausiai taikomas radioterapijos metodas. Gydymo metu spinduliuotė nukreipiama į naviką iš specialaus aparato, esančio už paciento kūno ribų. Ši procedūra nesukelia skausmo ir trunka keletą minučių. Minėtas metodas yra naudojamas gydant įvairias onkologines ligas, pavyzdžiui, krūties, prostatos, plaučių, galvos ir kaklo bei virškinamojo trakto navikus.

Stereotaksinė kūno radioterapija (SBRT)

SBRT leidžia skirti labai didelę spinduliuotės dozę itin tiksliai apibrėžtam navikui per nedidelį gydymo seansų skaičių. Ji dažniausiai taikoma mažiems plaučių, kepenų, stuburo, kasos ar kitų organų navikams bei pavienėms metastazėms gydyti. Dėl didelio tikslumo maksimaliai apsaugomi aplinkiniai sveiki audiniai.

Stereotaksinė radiochirurgija (SRS)

Stereotaksinė radiochirurgija taikoma galvos smegenų navikams ir metastazėms gydyti. Nepaisant pavadinimo, tai nėra chirurginė operacija – gydymas atliekamas be pjūvio, vienos arba kelių procedūrų metu labai tiksliai nukreipiant didelę spinduliuotės dozę į naviką.

Brachiterapija (vidinė radioterapija)

Brachiterapijos metu radioaktyvus šaltinis įvedamas į naviką arba labai arti jo. Tokiu būdu galima skirti didelę spinduliuotės dozę tiesiai į naviką, kartu sumažinant poveikį aplinkiniams audiniams. Šis metodas dažnai taikomas gydant prostatos, gimdos kaklelio, gimdos kūno ar makšties navikus.

Paliatyvioji radioterapija

Tais atvejais, kai ligos visiškai išgydyti nepavyksta, radioterapija naudojama simptomams lengvinti. Šis gydymo būdas padeda mažinti skausmą esant metastazėms kauluose, stabdo kraujavimą bei mažina naviko sukeliamą spaudimą organams ar nervams. Taip pat radioterapija palengvina kvėpavimo bei rijimo funkcijas, taip prisidėdama prie geresnės paciento gyvenimo kokybės.