Ergoterapeutas

Ergoterapeutas – sveikatos priežiūros specialistas, padedantis žmonėms atkurti, išlaikyti ar pagerinti gebėjimą savarankiškai atlikti kasdienę veiklą po traumų, operacijų, ligų ar dėl įgimtų sveikatos sutrikimų.

Ergoterapeutas:

• Įvertina paciento funkcinius gebėjimus, savarankiškumo lygį ir sunkumus atliekant kasdienes veiklas.
• Sudaro individualią ergoterapijos programą, skirtą gerinti judėjimą, smulkiąją motoriką, koordinaciją ir kasdienius įgūdžius.
• Padeda atkurti ar lavinti gebėjimus, reikalingus asmens higienai, apsirengimui, valgymui, namų ruošai, darbui ar mokymuisi.
• Parenka ir moko naudotis pagalbinėmis priemonėmis, ortopediniais įtaisais bei rekomenduoja aplinkos pritaikymo sprendimus.
• Bendradarbiauja su fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojais, kineziterapeutais, logopedais, psichologais bei kitais specialistais, siekdamas užtikrinti visapusišką paciento reabilitaciją.

Ergoterapeuto konsultacija gali būti naudinga:

• Po insulto, galvos ar nugaros smegenų traumų, kai sutrinka judėjimas, koordinacija, rankų funkcija ar gebėjimas atlikti kasdienes užduotis.
• Po traumų, operacijų ar sąnarių pažeidimų, kai reikia atkurti rankų, viršutinių galūnių ar kitų kūno funkcijų veiklą.
• Sergant neurologinėmis ligomis, tokiomis kaip Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė, cerebrinis paralyžius ar kitomis būklėmis, turinčiomis įtakos judėjimui ir savarankiškumui.
• Esant atminties, dėmesio, planavimo ar kitų pažintinių funkcijų sutrikimams.
• Kai sunku atlikti kasdienius veiksmus – apsirengti, pavalgyti, pasirūpinti asmens higiena, naudotis buities daiktais ar saugiai judėti namuose.
• Kai reikia pritaikyti darbo vietą, namų aplinką ar mokymosi sąlygas pagal pasikeitusius paciento gebėjimus.
• Vaikams, turintiems raidos, judėjimo, sensorinės integracijos ar kasdienių įgūdžių formavimo sunkumų.

Ergoterapeutas negydo ligų vaistais, tačiau padeda atkurti ir lavinti sutrikusias funkcijas, kurios trukdo žmogui savarankiškai atlikti kasdienes veiklas. Pagrindinis ergoterapijos tikslas – padėti pacientui kuo labiau išlaikyti ar atgauti savarankiškumą, prisitaikyti prie pasikeitusių galimybių ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Neurologinės ligos

Ergoterapeutas padeda pacientams po insulto, galvos ar nugaros smegenų traumų, sergantiems Parkinsono liga, išsėtine skleroze, cerebriniu paralyžiumi ir kitomis neurologinėmis ligomis. Terapijos metu lavinami judesiai, koordinacija, rankų funkcija, pažintiniai gebėjimai ir kasdienio gyvenimo įgūdžiai.

Traumos ir būklės po operacijų

Po traumų, lūžių, sąnarių ar rankų operacijų ergoterapeutas padeda atkurti galūnių funkciją, smulkiąją motoriką, judesių tikslumą ir gebėjimą atlikti įprastas veiklas.

Judėjimo ir fizinių funkcijų sutrikimai

Esant raumenų silpnumui, judesių ribotumui, koordinacijos ar pusiausvyros sutrikimams, ergoterapeutas parenka tinkamus pratimus ir veiklas, padedančias gerinti funkcinius gebėjimus bei savarankiškumą.

Pažintinių funkcijų sutrikimai

Ergoterapeutas dirba su pacientais, kuriems sutrikusi atmintis, dėmesio koncentracija, orientacija ar gebėjimas planuoti kasdienes užduotis. Terapijos metu lavinami gebėjimai, reikalingi saugesniam ir savarankiškesniam gyvenimui.

Vaikų raidos ir kasdienės veiklos įgūdžių formavimosi ypatumai

Ergoterapeuto darbas su vaikais apima smulkiosios motorikos, koordinacijos bei savitarnos įgūdžių ugdymą. Specialistas taip pat padeda tobulinti mokymosi ir žaidimo gebėjimus bei palengvina vaiko adaptaciją kasdienėje aplinkoje.

Konsultacijos metu ergoterapeutas gali atlikti:

Kasdienių veiklų vertinimą – įvertina paciento gebėjimą savarankiškai atlikti pagrindines veiklas, tokias kaip apsirengimas, valgymas, asmens higiena, judėjimas namuose ir kitos kasdienės užduotys.

Rankų funkcijos ir smulkiosios motorikos vertinimą – tiria plaštakų judesių tikslumą, suėmimo jėgą, koordinaciją, pirštų miklumą bei gebėjimą atlikti tikslius judesius.

Judėjimo ir viršutinių galūnių funkcijos vertinimą – vertina judesių amplitudę, raumenų veiklą, koordinaciją ir gebėjimą naudoti rankas kasdienėje veikloje.

Pažintinių funkcijų vertinimą – įvertina dėmesį, atmintį, orientaciją, problemų sprendimo ir planavimo gebėjimus, kurie svarbūs savarankiškam gyvenimui.

Sensorinių funkcijų vertinimą – vertina jutimų, kūno padėties suvokimo ir reakcijų į aplinkos dirgiklius ypatumus.

Pusiausvyros ir koordinacijos vertinimą – nustato judėjimo saugumą, kritimų riziką ir gebėjimą atlikti kasdienes veiklas.

Aplinkos ir veiklos pritaikymo vertinimą – analizuoja paciento namų, darbo ar mokymosi aplinką bei rekomenduoja pakeitimus, padedančius didinti savarankiškumą.

Jei patiriate sunkumų atliekant kasdienes veiklas ar norėtumėte pagerinti savarankiškumą, kreipkitės į uhealth šeimos gydytoją dėl siuntimo pas ergoterapeutą.

Kasdienių įgūdžių lavinimas

Ergoterapeutas moko ir padeda atkurti gebėjimus, reikalingus savarankiškai atlikti kasdienes veiklas: apsirengti, pavalgyti, pasirūpinti asmens higiena, naudotis buities daiktais ar saugiai judėti namų aplinkoje.

Rankų funkcijos ir smulkiosios motorikos lavinimas

Taikomi specialūs pratimai ir veiklos, padedančios gerinti plaštakų judesius, suėmimo jėgą, koordinaciją, pirštų miklumą bei gebėjimą atlikti tikslius veiksmus po traumų, operacijų ar neurologinių ligų.

Pažintinių funkcijų lavinimas

Esant atminties, dėmesio, orientacijos ar planavimo sutrikimams, ergoterapeutas taiko specialias užduotis ir metodikas, padedančias gerinti kasdieniam gyvenimui reikalingus pažintinius gebėjimus.

Sensorinė terapija ir funkcijų lavinimas

Vaikams ir pacientams, turintiems jutimų sutrikimų, gali būti taikomos veiklos, padedančios geriau suvokti aplinką, reguliuoti reakcijas į dirgiklius ir gerinti kasdienį funkcionavimą.

Aplinkos ir veiklos pritaikymas

Ergoterapeutas rekomenduoja, kaip pritaikyti namų, darbo ar mokymosi aplinką pagal paciento galimybes. Taip pat parenka ir moko naudotis pagalbinėmis priemonėmis, kurios padeda atlikti kasdienes užduotis.