Askaridės

• Askaridės yra apvaliosios kirmėlės, į organizmą patenkančios per užterštas rankas, maistą ar vandenį.
• Ši infekcija paplitusi visame pasaulyje, tačiau pasireiškimo dažnis didžiausias tropiniuose kraštuose, kur šiltas ir drėgnas klimatas sudaro idealias sąlygas kiaušinėliams vystytis.
• Infekcijos metu dažniausiai pasireiškia pilvo skausmas, viduriavimas, pykinimas ar bendras silpnumas, tačiau kartais simptomai gali būti ir neišreikšti.
• Pastebėjus minėtus požymius svarbu kreiptis į šeimos gydytoją, kuris paskirs reikiamus tyrimus ir tinkamą gydymą.

Askaridžių infekcija nėra menkas negalavimas – ji gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, todėl būtina laiku kreiptis į gydytoją ir tinkamai gydytis.

Gyd. Agnė K.

Askaridozė neretai nesukelia jokių simptomų ir yra nustatoma atsitiktinai – atliekant išmatų tyrimą arba pastebint su išmatomis pasišalinusias suaugusias kirmėles. Ryškesni negalavimai dažniau pasireiškia tada, kai organizme parazituoja didelis kiekis askaridžių.

Ankstyvuoju ligos laikotarpiu, kai lervos migruoja po organizmą, gali išsivystyti alerginio pobūdžio odos reakcijos. Taip pat vargina kosulys bei pasireiškia dusulio ar astmos priepuoliai. Kartais gali patinti lūpos ar pakilti kūno temperatūra.

Ilgainiui, kai suaugusios askaridės patenka į žarnyną, atsiranda virškinimo sutrikimų – sumažėja apetitas, vargina pykinimas ir pilvo pūtimas ar skausmas. Vaikams gali pasireikšti gausesnis seilėtekis ar dantų griežimas miego metu.

Be to, askaridės silpnina imuninę sistemą, todėl organizmas pasidaro imlesnis kitoms infekcijoms.

Infekciją sukelia apvaliosios kirmėlės, kurių subrendę kiaušinėliai patenka į žmogaus organizmą per burną kartu su užterštu maistu, vandeniu ar per nešvarias rankas. Kai žmogus praryja askaridžių kiaušinėlius, plonajame žarnyne iš jų išsirita lervos. Jos prasiskverbia pro žarnos sienelę ir kartu su krauju yra išnešiojamos po visą organizmą. Patekusios į plaučius, lervos apie 10–14 dienų vystosi ir iš smulkiųjų bronchiolių kyla į bronchus, trachėją ir nosiaryklę.

Iš nosiaryklės lervos, dažniausiai miego metu, su seilėmis vėl nuryjamos ir tokiu būdu antrą kartą patenka į žarnyną. Čia per maždaug 2–2,5 mėnesio tampa suaugusiomis kirmėlėmis. Žmogaus organizme suaugusios askaridės nesidaugina, o tik išskiria kiaušinėlius, kurie su išmatomis patenka į aplinką ir bręsta dirvožemyje ar vandenyje.

Jei įtariate askaridžių infekciją ar jaučiate minėtus simptomus, reikėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Jis įvertins jūsų nusiskundimus, galimus rizikos veiksnius bei bendrą būklę ir paskirs reikalingus tyrimus bei rekomenduos tinkamą gydymą.

Norint nustatyti askaridžių buvimą, atliekamas mikroskopinis išmatų tyrimas, kurio metu ieškoma kiaušinėlių.

Taip pat šeimos gydytojas gali skirti bendrojo kraujo tyrimą, siekdamas įvertinti bendrą organizmo būklę bei įtarti kitus, panašia simptomatika pasireiškiančius, procesus.

Jeigu simptomai yra itin sunkūs ir liga progresuoja, gali prireikti infekcinių ligų gydytojo konsultacijos. Specialistas gali atlikti papildomų tyrimų, kurie padeda įvertinti galimas komplikacijas bei paskirti efektyvesnį gydymą.

• Pagrindinis askaridžių infekcijos gydymas yra antiparazitiniai vaistai, kurie veiksmingai naikina organizme gyvenančias kirmėles. Gydymo tikslas – visiškai pašalinti parazitus ir užkirsti kelią jų dauginimuisi.
• Skausmo malšinimui gali būti skiriami tokie vaistai kaip ibuprofenas ar paracetamolis.

Ilgalaikė ar palaikomoji priežiūra reikalinga retai, dažniausiai tada, kai yra sudėtingų komplikacijų arba imuninės sistemos sutrikimų.

Jei askaridžių yra labai daug, gali išsivystyti žarnyno nepraeinamumas ar tulžies latakų užsikimšimas. Tokiais atvejais gali prireikti chirurginio gydymo.

• Reguliarus ir kruopštus rankų plovimas su muilu, ypač prieš valgį, po naudojimosi tualetu ar grįžus iš lauko, reikšmingai sumažina askaridžių kiaušinėlių patekimo į organizmą tikimybę.
• Prieš vartojimą būtina kruopščiai nuplauti vaisius ir daržoves švariu tekančiu vandeniu. Taip pat rekomenduojama vengti žalių ar nepakankamai termiškai apdorotų maisto produktų, nes tinkamas maisto paruošimas padeda apsisaugoti nuo galimų parazitų.
• Svarbu vartoti tik patikrintą, iš saugių šaltinių gaunamą geriamąjį vandenį, ypač kelionių metu. Kilus abejonių dėl vandens kokybės, patariama jį virinti arba naudoti patikimus vandens filtrus.
• Ne mažiau reikšminga ir gyvenamosios aplinkos higiena – reguliarus paviršių valymas, vaikų žaidimų vietų priežiūra bei žaislų plovimas ir dezinfekcija padeda sumažinti užsikrėtimo per užterštus daiktus riziką.

Be minėtų priemonių, svarbu atkreipti dėmesį ir į gyvenamosios aplinkos sąlygas bei kasdienius higienos įpročius. Vaikams reikėtų nuosekliai aiškinti rankų plovimo svarbą ir prižiūrėti, ar šių įgūdžių laikomasi praktikoje.

Jeigu šeimoje ar artimoje aplinkoje jau buvo nustatyta askaridozės atvejų, kartu su gydytoju galima apsvarstyti profilaktinio gydymo galimybę. Tai padeda sumažinti pakartotinio užsikrėtimo riziką ir apsaugoti kitus šeimos narius.

Jei vargina pilvo skausmas, pykinimas ar kiti minėti simptomai, svarbu nedelsti ir pasitarti su gydytoju. Laiku pradėtas gydymas leidžia greitai atsikratyti parazitų ir išvengti rimtesnių sveikatos sutrikimų. Pasirūpinkite savo sveikata – tai padės jaustis geriau ir gyventi pilnavertiškai.