Vitaminų trūkumas

• Vitaminų trūkumas atsiranda, kai organizmas negauna pakankamai svarbių maistinių medžiagų, kurių reikia normaliam ląstelių funkcionavimui ir energijos gamybai.
• Ši problema yra gana paplitusi, ypač šaltuoju metų laiku arba esant netinkamai dietai, kurioje trūksta vaisių, daržovių ar gyvūninės kilmės produktų.
• Dažniausi vitaminų trūkumo požymiai yra nuovargis, silpnumas, odos sausumas, plaukų slinkimas ar imuninės sistemos nusilpimas.
• Pastebėjus šiuos simptomus, svarbu pasitarti su šeimos gydytoju, kuris gali rekomenduoti tinkamus tyrimus ir gydymo galimybes.

Atkreipkite dėmesį į nuolatinį nuovargį ar dažnus infekcinius susirgimus – tai gali būti pirmieji vitaminų trūkumo požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Lukas R.

Vitaminų trūkumo simptomai gali būti labai įvairūs, nes kiekvienas vitaminas atlieka skirtingas funkcijas organizme.

Trūkstant vitaminų, ypač B grupės, sutrinka energijos gamyba ląstelėse, todėl jaučiamas nuolatinis nuovargis, sumažėjęs darbingumas ir mieguistumas.

Dažnai pastebimi odos ir gleivinių pokyčiai. Ji tampa sausa, pleiskanojanti, gali atsirasti bėrimų, įtrūkimų lūpų kampučiuose ar pakraujavimų iš dantenų. Taip pat kartu pasireiškia ir plaukų slinkimas bei nagų lūžinėjimas.

Dažnesnės peršalimo ligos bei sulėtėjęs žaizdų gijimas dažnai būna susijęs su vitaminų A, C ar D trūkumu.

Vitamino A trūkumas gali pasireikšti prastu matymu prieblandoje, akių sausumu ir padidėjusiu jautrumu šviesai.

B grupės vitaminų stoka gali sukelti dirglumą, nerimą, koncentracijos sutrikimus, galvos svaigimą bei galūnių tirpimą ir dilgčiojimą. Vitamino B12 ir folio rūgšties trūkumas lemia anemijos išsivystymą, kuri pasireiškia blyškumu, dusuliu ar padidėjusiu širdies plakimu.

Neretai vitaminų stoka gali lemti nuotaikų svyravimus, depresijos simptomus ir motyvacijos stoką.

Dažniausiai vitaminų trūkumas susijęs su mityba, kurioje trūksta mėsos, žuvies, vaisių, kiaušinių, pieno produktų ar žalialapių daržovių.

Taip pat svarbų vaidmenį atlieka ir virškinamojo trakto sutrikimai, kurie sutrikdo vitaminų įsisavinimą. Šios problemos gali atsirasti dėl sumažėjusio skrandžio rūgštingumo, uždegiminių žarnyno ligų ar tam tikrų virškinimo fermentų stygiaus.

Vitaminų stoka gali būti susijusi ir su genetiniais veiksniais. Genų pokyčiai lemia tai, kad organizmas neturi pakankamai specialių baltymų, reikalingų vitaminų įsisavinimui ar pernešimui.

Nėštumo ir žindymo laikotarpiu, vaikų augimo metu, dėl intensyvaus fizinio krūvio, infekcijų, lėtinių ligų ar gijimo po operacijų organizmui reikia daugiau vitaminų, todėl didesnis jų poreikis gali lemti trūkumo atsiradimą.

Vitamino D stoka gali būti susijusi ir su aplinkos poveikiu. Jo sintezė vyksta odoje priklausomai nuo saulės šviesos, todėl žmonėms, kurie mažai būna lauke, dirba uždarose patalpose arba gyvena šaltuose ir mažai saulės šviesos gaunančiuose regionuose, vitamino D trūkumas yra itin dažnas reiškinys.

Kitos galimos priežastys:

• alkoholio vartojimas, kuris mažina vitaminų įsisavinimą;
• amžiaus pokyčiai, ypač vyresniame amžiuje, kai virškinimo sistema veikia lėčiau;
• medžiagų apykaitos sutrikimai;
• ilgalaikės streso būsenos, galinčios paveikti mitybos įpročius ir medžiagų apykaitą;
• vaistų šalutinis poveikis.

Jei įtariate vitaminų trūkumą ar jaučiate su tuo susijusius simptomus, svarbu pasitarti su šeimos gydytoju. Jis įvertins jūsų nusiskundimus, mitybos įpročius bei paskirs reikalingus tyrimus.

Priklausomai nuo simptomų, dažniausiai tiriami šie vitaminai:

• Vitaminas A (retinolis), pasireiškus regos sutrikimams;
• Vitaminas B6, B9 (folio rūgštis) ir B12, pasireiškus nervų sistemos sutrikimams ar įtariant anemiją (mažakraujystę);
• Vitaminas D – svarbus kaulų sveikatai ir imunitetui;
• Vitamino C tyrimas, pasireiškus kraujavimams iš dantenų ar nusilpus imunitetui;
• Vitaminas E – svarbus antioksidantas, saugantis ląsteles nuo pažeidimų.

Taip pat kartu dažnai atliekamas bendrojo kraujo tyrimas (BKT), siekiant įvertinti bendrą organizmo būklę ar komplikacijų riziką (pvz., mažakraujystę).

Įtariant pasisavinimo sutrikimus, šeimos gydytojas išrašo siuntimą gydytojui gastroenterologui, jog būtų atlikti endoskopiniai virškinamojo trakto tyrimai (pvz., gastroskopija), parodantys gleivinės pažeidimus, trukdančius tinkamai pasisavinti maistines medžiagas.

Priklausomai nuo nustatyto vitaminų trūkumo ir pasireiškiančių simptomų, gali prireikti ir kitų specialistų konsultacijų.

• Gydymas dažniausiai pradedamas trūkstamų vitaminų geriamaisiais papildais. Sunkesniais atvejais gali būti skiriamos vitaminų injekcijos į raumenis, kurios leidžia vitaminams greičiau patekti į kraują ir atkurti normalią koncentraciją organizme.
• Rekomenduojama subalansuota dieta, kurioje gausu mėsos, daržovių, vaisių, žuvies, kiaušinių bei pieno produktų.

• Esant nervų sistemos pažeidimams, gali būti skiriamas papildomas gydymas, pavyzdžiui, skausmą mažinantys vaistai arba fizioterapija, siekiant pagerinti nervų funkciją ir sumažinti galūnių dilgčiojimus ir tirpimus.

  Ilgalaikė priežiūra reikalinga, jei trūkumas kyla dėl lėtinių ligų, kurios trukdo vitaminų įsisavinimui. Tokiais atvejais gydymą koordinuoja specialistai, atsižvelgdami į bendrą paciento sveikatos būklę ir galimas komplikacijas.

• Pasirūpinkite subalansuota mityba, kurioje gausu šviežių vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų bei gyvūninės ar augalinės kilmės baltymų.
• Siekiant užtikrinti pakankamą vitamino D kiekį, daugiau laiko praleiskite gryname ore šviesiuoju paros metu.
• Fizinė veikla ir pakankamas miegas padeda organizmui geriau pasisavinti maistines medžiagas ir vitaminus.
• Laiku gydykite lėtines virškinimo sistemos ligas, kurios gali trukdyti vitaminų įsisavinimui.
• Mažinkite alkoholio vartojimą, kuris gali trikdyti vitaminų pasisavinimą.
• Nėštumo, žindymo ar intensyvaus fizinio krūvio metu papildai gali padėti patenkinti padidėjusį vitaminų poreikį.

Jei jaučiate nuovargį, silpnumą ar kitus minėtus simptomus, verta atlikti tyrimus ir įvertinti galimą vitaminų trūkumą. Atsakingas požiūris į savo sveikatą suteikia galimybę jaustis geriau ir išvengti rimtesnių komplikacijų. Jei kyla klausimų ar nerimaujate dėl savo sveikatos, verta pasitarti su specialistu ir gauti individualias rekomendacijas, kurios padės pagerinti savijautą ir gyvenimo kokybę.