Bronchinė astma

• Bronchinė astma yra lėtinė kvėpavimo takų uždegiminė liga, kurią sukelia įvairūs alergenai, aplinkos užterštumas ar persirgtos infekcijos.
• Šis susirgimas dažniausiai prasideda vaikystėje, tačiau gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Simptomai dažniausiai suintensyvėja sezoninių alergijų laikotarpiu (pvz., pavasarį).
• Pagrindiniai simptomai apima dusulį, švokštimą, spaudimo pojūtį krūtinėje bei sausą kosulį. Šie požymiai gali sustiprėti nakties metu arba užsiimant fizine veikla.
• Pastebėjus minėtus simptomus, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins jūsų sveikatos būklę ir paskirs reikiamą gydymą.

Bronchinė astma – tai lėtinė kvėpavimo takų liga, kuri reikalauja nuolatinio stebėjimo ir tinkamo gydymo, kad būtų išvengta komplikacijų ir pagerinta gyvenimo kokybė.

Gyd. Lukas R.

Pagrindiniai bronchinės astmos simptomai paprastai apima dusulį, kuris dažniau pasireiškia naktį arba sportuojant, bei užsitęsusį sausą kosulį. Taip pat kvėpuojant, ypač iškvėpimo metu, gali būti girdimas švilpimas ar kiti pašaliniai garsai. Įprastai šie požymiai pasireiškia priepuoliais, kuriuos dažniausiai išprovokuoja įvairūs alergenai arba užterštas oras.

Be pagrindinių požymių, gali pasitaikyti ir kitų simptomų:

• lėtinis nuovargis;
• čiaudulys arba nosies užgulimas;
• gerklės perštėjimas ar sausumas;
• dažnesnės kvėpavimo takų infekcijos;
• miego sutrikimai.

Pagrindinė bronchinės astmos priežastis – padidėjęs imuninės sistemos atsakas į aplinkos dirgiklius: žiedadulkes, dulkių erkutes ar gyvūnų kailį. Šios imuninės reakcijos sukelia kvėpavimo takų gleivinės paburkimą bei suintensyvėjusią gleivių gamybą, o tai lemia bronchų spindžio susiaurėjimą ir kvėpavimo sunkumų atsiradimą. Svarbu paminėti, kad kiekvieno žmogaus organizmo reakcija į dirgiklius yra individuali ir priklauso nuo amžiaus ar genetinio polinkio.

Kitas svarbus veiksnys yra kvėpavimo takų gleivinės struktūros pakitimai, atsirandantys dėl užsitęsusio uždegiminio proceso ar persirgtų infekcijų. Dėl šių procesų gleivinė sustorėja, o kvėpavimo takai susiaurėja, todėl suprastėja oro cirkuliacija. Taip pat uždegimas gali padidinti kvėpavimo takų jautrumą, dėl ko organizmas gali stipriai reaguoti net į nedidelius išorinius dirgiklius.

Be to, simptomų pasireiškimą gali provokuoti nuolatinis stresas, šaltas oras, fizinis krūvis ar antsvoris.

Pajutus galimus bronchinės astmos simptomus, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Jis įvertins jūsų nusiskundimus, sveikatos būklę ir, jei reikės, paskirs tyrimus bei nukreips pas specialistus.

Iš pradžių atliekami bendrieji kraujo ir specifinių imunoglobulinų E (IgE) tyrimai, leidžiantys numatyti, ar paciento organizme vyksta alerginės reakcijos.

Įtariant astmą, šeimos gydytojas išrašo siuntimą pas gydytoją pulmonologą. Specialistas atlieka išsamius kvėpavimo funkcijos tyrimus (pvz., spirometriją), leidžiančius nustatyti kvėpavimo sutrikimus bei jų pobūdį.

Siekiant nustatyti galimus alergenus, reikalingi odos lopo ar dūrio mėginiai. Šiuos tyrimus dažniausiai atlieka ir vertina gydytojas **alergologas imunologas. **

Bronchinės astmos gydymas paprastai pradedamas nuo ligos simptomų kontrolės bei kvėpavimo takų uždegimo slopinimo. Iš pradžių naudojami medikamentai, padedantys mažinti uždegiminius procesus ir lengvinantys kvėpavimo funkciją:

• inhaliuojami gliukokortikosteroidai, mažinantys gleivinės paburkimą;
• bronchodilatatoriai, plečiantys kvėpavimo takus ir slopinantys dusulį;
• leukotrienų receptorių antagonistai, slopinantys alerginį uždegimą.

Be vaistų vartojimo, patariama keisti gyvenimo būdą ir vengti sąlyčio su alergenais bei dirgikliais. Rekomenduojama reguliariai valyti dulkes namuose, nerūkyti bei pasirinkti tinkamą fizinį krūvį. Taip pat naudinga daryti kvėpavimo pratimus ir lankyti reabilitacijos programas, kurios padeda stiprinti plaučius bei gerina bendrą savijautą.

• Rekomenduojama vengti sąlyčio su žinomais alergenais, pavyzdžiui, žiedadulkėmis, dulkių erkutėmis, gyvūnų pleiskanomis ar pelėsiu. Tai ypač aktualu sezoninių alergijų metu.
• Svarbu reguliariai vėdinti patalpas ir kontroliuoti drėgmės lygį, siekiant sumažinti pelėsio bei dulkių erkučių atsiradimo tikimybę.
• Svarbu laikytis gydytojo nurodyto profilaktinio gydymo plano ir reguliariai vartoti inhaliuojamus priešuždegiminius vaistus. Šios priemonės padeda kontroliuoti kvėpavimo takų būklę bei sumažinti ligos simptomus.
• Patariama vengti tabako dūmų bei kitų oro teršalų, kurie gali skatinti uždegiminius procesus ir didinti astmos priepuolių tikimybę.

Pajutus dusulį, užsitęsusį sausą kosulį ar švokštimą, pasireiškiantį naktį arba po fizinio krūvio, patariama pasikonsultuoti su gydytoju. Bronchinė astma yra gana dažna liga, kurią anksti diagnozavus ir tinkamai prižiūrint galima išvengti komplikacijų bei išlaikyti įprastą gyvenimo kokybę. Pasitelkus specialistų pagalbą, sudaromas individualus gydymo planas, kuris padeda valdyti ligos simptomus bei jų poveikį kasdieniam gyvenimui.