Gerklės skausmas

• Gerklės skausmas dažniausiai pasireiškia dėl virusų ar bakterijų sukeltų viršutinių kvėpavimo takų infekcinių ligų. Retesniais atvejais gerklės perštėjimą gali lemti virškinimo sutrikimai, alergijos, aplinkos veiksniai ar vėžiniai susirgimai.
• Gerklės skausmą kartu lydi tokie simptomai kaip apsunkintas rijimas, perštėjimas, kosulys, karščiavimas, svetimkūnio jausmas gerklėje ar balso pakitimai.
• Jei jaučiate gerklės skausmą ar diskomfortą, rekomenduojame nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją, jog būtų nustatyta tiksli priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas.

Atkreipkite dėmesį į itin stiprų ar nuolatinį gerklės skausmą – tai gali būti pirmieji rimtesnių sveikatos problemų požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Lukas R.

Gerklės skausmas gali pasireikšti įvairiais simptomais - nuo lengvo perštėjimo iki stipraus skausmo rijimo metu. Dažniausiai juntamas gerklės deginimas, perštėjimas, sausumas, parausta ryklė bei patinsta tonzilės. Kai kuriais atvejais gali atsirasti užkimimas, balso pokyčiai ar svetimkūnio pojūtis gerklėje.

Priklausomai nuo priežasties, gerklės skausmą gali lydėti karščiavimas, sloga, kosulys, bendras silpnumas ar galvos skausmas.

Dažniausiai gerklės skausmą sukelia virusinės ar bakterinės infekcijos. Mikroorganizmai, patekę į ryklės gleivinę, sąlygoja uždegimą, kuris lemia gerklės paraudimą, perštėjimą, skausmą bei aplinkinių audinių paburkimą. Taip pat neretai kartu atsiranda sloga, karščiavimas, bendras silpnumas ar galvos skausmas.

Gerklę dirginti gali ir alerginės reakcijos. Imuninė sistema, reaguodama į viršutinius kvėpavimo takus patekusius aplinkos alergenus (pvz., žiedadulkes ar namų dulkes), sukelia lokalų nosiaryklės gleivinės uždegimą. Panašų poveikį sukelia rūkymas, sausas oras ar kiti aplinkoje esantys dirgikliai.

Kita svarbi priežastis yra gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Tai būklė, kai dėl nusilpusio ir nepakankamai užsidarančio apatinio stemplės rauko skrandžio turinys grįžta atgal į stemplę ir dirgina gerklę. Ilgalaikis refliuksas sukelia lėtinį ryklės uždegimą ir dėl to jaučiamas pastovus deginimas, diskomfortas ar kosėjimas. Šiuos simptomus taip pat gali sąlygoti padidėjęs skrandžio rūgštingumas dėl Helicobacter pylori bakterijos, sukeliančios lėtinį skrandžio uždegimą.

Retesniais atvejais gerklės skausmas atsiranda dėl onkologinių susirgimų. Gerklų vėžį galima įtarti, jeigu skausmas trunka keletą mėnesių, jaučiamas nuolatinis užkimimas, sunkumas ryjant ar svetimkūnio pojūtis. Taip pat kartu atsiranda nepaaiškinamas svorio kritimas, padidėja kaklo limfmazgiai ar seilėse pastebima kraujo.

Jei jaučiate gerklės skausmą ar kitus su juo susijusius simptomus, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Jis įvertins jūsų būklę, surinks išsamią anamnezę apie nusiskundimus, paskirs reikiamus tyrimus ir rekomenduos gydymą ar specialistų konsultacijas.

Šeimos gydytojas dažniausiai:

• apklausos metu įvertina ligos eigą, trukmę ir nusiskundimų pobūdį;
• paskiria bendrojo kraujo ir uždegiminių rodiklių tyrimus, kurie padeda įvertinti uždegimo pobūdį organizme;
• įtariant bakterinę infekciją, atliekamas greitasis streptokoko antigeno testas;
• specifinių imunoglobulinų E (IgE) tyrimas gali padėti nustatyti, ar organizme vyrauja alerginiai procesai;
• įtariant gastroezofaginio refliukso ligą, gali būti papildomai atliekami kraujo tyrimai Helicobacter pylori bakterijai nustatyti.

Jeigu simptomai yra sunkūs ar užsitęsę, šeimos gydytojas gali išrašyti siuntimą pas ausų, nosies ir gerklės ligų gydytoją, kuris atlieka išsamią nosiaryklės apžiūrą, įvertina organų anatomines struktūras ar papildomus darinius. Esant poreikiui, gali atlikti mikrobiologinius tyrimus infekcijos sukėlėjui nustatyti. Siekiant įvertinti audinių ar naujai susidariusių darinių pakitimus, atliekama biopsija.

Jeigu gerklės perštėjimas susijęs su alerginėmis reakcijomis, šeimos gydytojas išrašo siuntimą gydytojo alergologo - imunologo konsultacijai, kuris, atlikęs odos lopo ir dūrio mėginius, nustato tikslią alergijos priežastį.

Jeigu gerklės skausmą sąlygoja gastroezofaginio refliukso liga, pacientas siunčiamas gydytojo gastroenterologo ar endoskopuotojo konsultacijai. Specialistai gali tiksliau įvertinti su virškinamuoju traktu susijusias problemas bei atlikti endoskopinius tyrimus, leidžiančius apžiūrėti stemplės ir skrandžio gleivines ir nustatyti struktūrinius pakitimus.

Gerklės skausmo gydymas priklauso nuo priežasties ir simptomų intensyvumo. Pirmiausia naudojami paprasti gydymo būdai, galintys sumažinti diskomfortą:

• šiltų skysčių vartojimas, pavyzdžiui, arbata su medumi, padeda sumažinti gerklės dirginimą;
• skiriami vietinio poveikio antiseptikai ar skalavimo tirpalai, mažinantys gleivinės uždegimą ir skausmą;
• karščiavimui malšinti skiriami antipiretikai – paracetamolis ar ibuprofenas.
• jei gerklės skausmą sukėlė bakterinė infekcija, pradedamas gydymas antibiotikais;
• vaistai nuo alergijos mažina perštėjimą, patinimus, slopina čiaudulį ar kosulį bei kitus su alergija susijusius simptomus;
• rūgštingumą mažinantys vaistai padeda slopinti rėmens graužimą bei gastroezofaginio refliukso simptomus;
• nustačius _Helicobacter pylori _bakteriją, skiriamas 14 dienų antibiotikų kursas.

Jeigu įtariami nosiaryklės struktūriniai ar vėžiniai pokyčiai, gali būti svarstomas operacinis gydymas. Šią gydymo taktiką sprendžia specialistų komanda.

• Venkite kontakto su viršutinių kvėpavimo takų ligomis sergančiais asmenimis, kad sumažintumėte užsikrėtimo riziką.
• Reguliariai plaukite rankas šiltu vandeniu su muilu, ypač po viešų vietų lankymo ar prieš valgį.
• Rūpinkitės patalpų drėgme, naudodami drėkintuvus bei tinkamai vėdinkite patalpas.
• Venkite rūkymo, aplinkos dirgiklių ar alergenų, kad sumažintumėte nosiaryklės gleivinės dirginimą.
• Venkite riebaus, aštraus ar labai rūgštaus maisto. Taip pat stenkitės nevalgyti 2 - 3 val. prieš miegą. Tai padės išvengti rėmens graužimo ir refliukso atsiradimo.
• Rūpinkitės savo imunine sistema, reguliariai užsiimdami fiziniu aktyvumu, laikydamiesi sveikos mitybos bei vengdami lėtinio streso.

Jei jaučiate gerklės skausmą ar kitus su juo susijusius simptomus, kurie nepraeina ar stiprėja, svarbu nedelsti ir pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Rūpestis savo sveikata ne tik greičiau padės grįžti į kasdienį ritmą be diskomforto, bet ir išvengti rimtesnių komplikacijų ar susirgimų.