Astigmatizmas

• Astigmatizmas yra regėjimo sutrikimas, atsirandantis dėl netaisyklingos akies ragenos ar lęšiuko formos.
• Šis regėjimo sutrikimas dažniausiai būna įgimtas, tačiau dėl įvairių traumų, infekcijų ar chirurginių procedūrų gali atsirasti ir vėlesniame amžiuje.
• Tai yra vienas dažniausių regos sutrikimų suaugusių ir vaikų tarpe. Neretai kartu pasireiškia su trumparegyste ar toliaregyste.
• Astigmatizmui būdingas neryškus, iškraipytas ir miglotas matymas. Pasireiškia akių nuovargis ir galvos skausmai.
• Jei pastebėjote pablogėjusią regą, rekomenduojame kreiptis į šeimos gydytoją ar gydytoją oftalmologą, kuris atliks išsamius tyrimus, nustatys diagnozę ir paskirs reikiamą gydymą.

Neignoruokite regėjimo sutrikimų ar nuovargio po ilgo darbo prie ekrano – tai gali būti pirmieji astigmatizmo požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Lukas R.

Neryškus matymas yra vienas iš pirmųjų astigmatizmo simptomų, kuris gali pasireikšti tiek žiūrint į tolį, tiek į arti esančius objektus. Dažnai šis sutrikimas pastebimas atliekant kasdienes užduotis, tokias kaip skaitymas ar žiūrėjimas į ekraną, kai vaizdas tampa neaiškus ar netaisyklingas. Astigmatizmą dažnai lydi akių įtampa ir nuovargis, pasireiškiantis po ilgesnio laiko skaitant ar dirbant prie ekranų. Taip pat neretai būdingas ne tik akių, bet ir galvos skausmas. Šie simptomai gali atsirasti bet kuriuo metu, tačiau dažniau sustiprėja vakare ar po intensyvaus akių darbo.

Be pagrindinių simptomų, gali pasitaikyti ir kitų lydinčių požymių:

• sunku susikaupti žiūrint į smulkius objektus;
• reikia dažnai mirksėti norint pagerinti matomą vaizdą;
• akys tampa pavargusios itin greitai;
• padidėjęs jautrumas ryškiai šviesai;
• prastesnis matymas tamsoje (pvz., vairuojant).

Astigmatizmas dažniausiai yra įgimta regos yda. Tai lemia paveldimumas ar vystymosi metu susiformavusi netaisyklinga ragenos ar lęšiuko forma. Dėl šių pakitimų šviesos spinduliai, patekę į tinklainę, nesusikerta viename taške ir matomas vaizdas tampa iškreiptas ir neryškus.

Be genetinių veiksnių, ragenos ar lęšiuko forma gali keistis ir dėl kitų priežasčių. Struktūrinius pokyčius sąlygoja įvairios traumos, akių infekcijos ar chirurginės operacijos.

Be to, astigmatizmas gali progresuoti ir dėl amžinių pakitimų. Senstant lęšiuko elastingumas mažėja ir dėl to kinta jo forma. Taip pat įtakos turi ir kitos akių ligos, tokios kaip keratonusas, kuris dažniau pasireiškia jauname amžiuje.

Jei pastebite neryškų matymą, pirmiausia rekomenduojama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.

Šeimos gydytojas dažniausiai surenka anamnezę, įvertina simptomus, patikrina regos aštrumą ir pagal tai sprendžia, ar reikalinga skubi, ar planinė gydytojo oftalmologo konsultacija.

Astigmatizmas įprastai nėra skubos reikalaujanti būklė, tačiau jam nustatyti reikalingas specialus ištyrimas. Akių ligų gydytojas diagnozuoja regos sutrikimą atlikdamas šiuos tyrimus:

• regos aštrumo patikrinimą;
• autorefraktometriją;
• kompiuterinę topografiją;
• biomikroskopiją.

Šie tyrimai leidžia tiksliai įvertinti akies struktūras ir nustatyti diagnozę.

• Akiniai arba kontaktiniai lęšiai. Tai yra pagrindinė astigmatizmo korekcijos priemonė, kuri padeda šviesos spinduliams tinkamai susitelkti į tinklainę, užtikrinant aiškų matymą. Akiniai gali turėti cilindrinius lęšius, specialiai pritaikytus koreguoti astigmatizmą.
• Lazerinė korekcija. Tai chirurginė procedūra, kuri gali būti svarstoma, kai akiniai arba kontaktiniai lęšiai nepakankamai koreguoja regėjimą arba pacientas nebenori jų nešioti. Operacijos metu lazeriu pakeičiama ragenos forma ir tai leidžia atkurti regėjimo aštrumą ir atsikratyti diskomforto.
• Optinis implantas. Operacijos metu prieš natūralų lęšiuką įdedamas papildomas lęšis. Jis atlieka tokią pačią funkciją kaip ir kontaktiniai lęšiai, tačiau jų nereikia keisti.
• Refrakcinio lęšiuko keitimas. Natūralus lęšiukas pakeičiamas dirbtiniu, kuris suteikia aiškų regėjimą be jokių vaizdo iškraipymų.

• Reguliariai atlikite akių profilaktinius patikrinimus, ypač jei šeimoje yra astigmatizmo atvejų, siekiant anksti pastebėti pokyčius ir užkirsti kelią ligos progresavimui.
• Naudokite tinkamą regėjimo korekciją (akiniai ar kontaktiniai lęšiai), parinktą pagal gydytojo oftalmologo rekomendacijas, kad būtų sumažinta akių įtampa ir išvengta regos pablogėjimo.
• Venkite akių traumų ir saugokite akis nuo mechaninių pažeidimų, nes ragenos deformacijos gali padidinti astigmatizmo riziką.
• Atlikite akių mankštas, darykite ekrano naudojimo pertraukėles bei pasirūpinkite tinkamu poilsiu.

Ar pastebėjote neryškų matymą, akių įtampą ar galvos skausmus, kurie trukdo kasdienėms veikloms? Astigmatizmas yra dažnas regėjimo sutrikimas, kurio simptomai gali palaipsniui blogėti. Ankstyvas gydymas padeda išsaugoti geresnį matymą ir gyvenimo kokybę. Jei jaučiate šiuos simptomus, svarbu pasitarti su specialistu. Laiku priimti sprendimai leidžia jaustis užtikrintai ir išvengti komplikacijų.