Tachikardija

• Tachikardija vadinamas pagreitėjęs širdies ritmas, kai pulsas viršija 100 dūžių per minutę ribą. Šią būklę gali lemti fizinis aktyvumas, patiriamas stresas, pakilusi kūno temperatūra arba tam tikri širdies veiklos sutrikimai.
• Šis simptomas pasitaiko įvairaus amžiaus žmonėms. Tai gali būti trumpalaikis sutrikimas arba rimtesnės širdies ligos požymis.
• Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra pagreitėjęs širdies ritmas, dusulys, galvos svaigimas, silpnumas arba spaudimo pojūtis krūtinėje.
• Pastebėjus tachikardijos požymius, patariama kreiptis į šeimos gydytoją. Specialistas įvertins jūsų sveikatos būklę ir, esant poreikiui, paskirs reikiamą gydymą.

Atkreipkite dėmesį į staigų ir nuolatinį širdies plakimo pagreitėjimą – tai gali būti pirmieji tachikardijos požymiai, kuriuos svarbu laiku įvertinti ir tinkamai gydyti.

Gyd. Agnė K.

Tachikardijos simptomai gali skirtis priklausomai nuo jos tipo, trukmės ir žmogaus sveikatos būklės. Pagrindinis simptomas yra stiprus ir greitas širdies plakimo pojūtis (palpitacijos), kai žmogus aiškiai jaučia, kad širdis plaka per greitai ar „daužosi“ krūtinėje. Neretai kartu jaučiamas dusulys, ypač fizinio krūvio metu.

Prie kitų dažnai pasitaikančių simptomų priskiriamas galvos svaigimas, bendras silpnumas, sumažėjusi fizinė ištvermė bei nerimas. Tam tikrais atvejais gali būti juntamas skausmas ar spaudimas krūtinės srityje, ypač esant nepakankamam širdies aprūpinimui deguonimi.

Sunkesniais atvejais tachikardija gali sukelti alpimą arba trumpalaikį sąmonės netekimą.

Tachikardija gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, kurios skirstomos į fiziologines (normalias organizmo reakcijas) ir patologines (susijusias su ligomis). Viena dažniausių fiziologinių priežasčių yra fizinis krūvis – sportuojant ar aktyviai judant širdis natūraliai plaka greičiau, kad aprūpintų raumenis deguonimi. Taip pat tachikardiją gali sukelti stresas, stiprios emocijos, nerimas, kofeinas, nikotinas, alkoholis ar miego trūkumas.

Tachikardiją dažnai lemia ir širdies ligos. Prie jų priskiriama išeminė širdies liga, širdies nepakankamumas, vožtuvų pažeidimai bei kardiomiopatijos. Šios būklės trikdo normalų širdies darbą ir elektrinių impulsų sklidimą, todėl širdis gali pradėti plakti per greitai arba nereguliariai.

Be to, tachikardiją gali sukelti ir kitos organizmo ligos ar sutrikimai. Pavyzdžiui, skydliaukės hiperfunkcija (hipertireozė) ar mažakraujystė (anemija). Taip pat įtakos gali turėti elektrolitų disbalansas, dehidratacija ar infekcijos.

Galiausiai, tachikardija gali atsirasti dėl tam tikrų vaistų ar psichoaktyvių medžiagų poveikio. Kai kurie vaistai, ypač stimuliuojantys, gali pagreitinti širdies ritmą, o narkotinės medžiagos, tokios kaip kokainas ar amfetaminai, stipriai veikia širdies ir nervų sistemą, sukeldamos pavojingus ritmo sutrikimus.

Pajutus padažnėjusį širdies plakimą ar kitus tachikardijos požymius, patariama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Jis konsultacijos metu įvertins jūsų nusiskundimus, bendrą sveikatos būklę ir paskirs reikiamus tyrimus bei gydymą.

Svarbiausias tyrimas yra elektrokardiograma (EKG), kurios metu fiksuojamas širdies elektrinis aktyvumas. Šis metodas padeda nustatyti, ar tachikardija yra paprasta, ar ją sukelia kiti širdies ritmo sutrikimai. Kadangi tachikardija gali pasireikšti epizodiškai, dažnai skiriamas ir Holterio monitoravimas – tai 24–48 val. ar ilgesnis nuolatinis EKG stebėjimas kasdienėje veikloje.

Taip pat dažnai atliekama širdies echoskopija (echokardiografija), kuri padeda įvertinti širdies struktūrą, vožtuvų būklę ir širdies funkciją.

Papildomai atliekami kraujo tyrimai, padedantys išsiaiškinti galimas tachikardijos priežastis. Vertinama hemoglobino koncentracija dėl galimos anemijos, elektrolitų – kalio bei magnio – kiekis, skydliaukės hormonų rodikliai bei uždegiminiai procesai organizme.

Kai kuriais atvejais, ypač jei įtariami sudėtingi ritmo sutrikimai, gali būti atliekamas krūvio mėginys (veloergometrija) arba elektrofiziologinis tyrimas, leidžiantis tiksliai nustatyti aritmijos mechanizmą ir parinkti tinkamą gydymą.

Pradinius tyrimus paprastai atlieka šeimos gydytojas, tačiau išsamesniam ištyrimui reikalinga kardiologo konsultacija.

• Tachikardijos gydymas priklauso nuo jos tipo, priežasties ir simptomų stiprumo. Jei tachikardija atsiranda dėl fizinio krūvio, streso ar kitų laikinių veiksnių, dažniausiai pakanka pašalinti priežastį – sumažinti stresą, vengti kofeino, užtikrinti pakankamą poilsį ir gydyti pagrindinę ligą (pvz., karščiavimą ar anemiją).
• Jei tachikardija yra patologinė ar pasikartojanti, gali būti skiriami vaistai, kurie lėtina širdies ritmą ir stabilizuoja jos veiklą. Dažniausiai naudojami beta adrenoblokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai arba kiti antiaritminiai vaistai. Esant ūmiam priepuoliui, kartais vaistai skiriami intraveniniu būdu ligoninėje.
• Kai tachikardija yra susijusi su konkrečiu elektriniu židiniu širdyje ir kartojasi dažnai, gali būti taikomas kateterinis gydymas (abliacija). Tai procedūra, kurios metu sunaikinamas nenormalus impulsų šaltinis, sukeliantis ritmo sutrikimą, ir taip dažnai pasiekiamas ilgalaikis rezultatas.
• Taip pat būtina gydyti pagrindines ligas, tokias kaip skydliaukės sutrikimai, nes jų nekontroliuojant tachikardija gali kartotis.
• Esant staigiam tachikardijos priepuoliui ir širdies ritmo sutrikimams, gali būti atliekama kardioversija. Šios procedūros metu, pasitelkiant elektros impulsus arba medikamentines priemones, siekiama atkurti įprastą paciento širdies ritmą.

• Svarbu reguliariai gerti pakankamai skysčių, ypač sportuojant ar karščiuojant. Tai padeda išvengti dehidratacijos, kuri gali sukelti padažnėjusį širdies plakimą.
• Rekomenduojama riboti kofeino, energetinių gėrimų bei kitų stimuliuojančių medžiagų vartojimą, kadangi šie produktai gali daryti neigiamą įtaką širdies veiklai.
• Patariama taikyti efektyvius streso valdymo metodus. Atsipalaidavimo pratimai, gilus kvėpavimas, meditacija ar fizinis aktyvumas padeda mažinti nervinę įtampą, kuri neretai tampa tachikardijos priežastimi.
• Svarbu reguliariai tikrintis sveikatą, ypač turint lėtinių ligų ar anksčiau pasireiškusių širdies ritmo sutrikimų. Tai padeda laiku diagnozuoti galimas problemas ir paskirti reikiamą gydymą.
• Verta žinoti, kad tachikardiją gali sukelti elektrolitų disbalansas, todėl rekomenduojama pasirūpinti subalansuota mityba bei stebėti magnio ir kalio kiekį organizme.

Pajutus neįprastai dažną širdies plakimą, dusulį ar silpnumą, taip pat dažnai kartojantis tachikardijai, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Svarbu laiku įvertinti šiuos simptomus ir nustatyti jų priežastis. Laiku suteikta pagalba gali užkirsti kelią rimtesnėms komplikacijoms ir pagerinti gyvenimo kokybę. Rūpintis savimi verta – taip galėsite užtikrinti gerą savijautą ir produktyvumą kasdienėse veiklose.