Bradikardija

• Bradikardija yra būklė, pasireiškianti sulėtėjusiu širdies ritmu, kai pulsas nesiekia 60 tvinksnių per minutę ribos.
• Ši būklė gali pasireikšti dėl širdies laidumo sistemos ypatumų, tam tikrų medikamentų vartojimo arba organizmo fizinio pasirengimo, kuris dažnai būdingas sportuojantiems asmenims.
• Bradikardija yra gana dažna būklė, ypač būdinga vyresnio amžiaus asmenims. Šis sutrikimas neretai pasireiškia kartu su kitais širdies ir kraujagyslių sistemos susirgimais.
• Prie dažniausiai pasitaikančių simptomų priskiriamas nuovargis, galvos svaigimas, silpnumas ar sąmonės praradimas, tačiau tam tikrais atvejais sulėtėjęs širdies ritmas gali nesukelti jokių juntamų požymių.

Svarbu stebėti sulėtėjusį širdies ritmą, nes tai gali būti rimtesnių sveikatos problemų požymis.

Gyd. Lukas R.

Bradikardijos požymiai dažniausiai yra šie:

• jaučiamas nuovargis arba bendras silpnumas;
• pasireiškia galvos svaigimas;
• dusulys, dažniausiai atsirandantis fizinio aktyvumo metu;
• suprastėjusi koncentracija arba trumpalaikiai sąmonės sutrikimai;
• diskomfortas ar spaudimo pojūtis krūtinės srityje;
• jaučiamas galūnių šalimas.

Bradikardija dažnai pasireiškia dėl fiziologinių priežasčių, pavyzdžiui, sportininkams lėtesnis pulsas ramybės metu yra įprastas dėl stipresnio širdies raumens ir efektyvesnio jos darbo. Visgi šią būklę gali lemti ir širdies laidžiosios sistemos sutrikimai, susiję su elektrinių impulsų generavimu ar perdavimu, pavyzdžiui, sinusinio mazgo silpnumas. Be to, bradikardijos gali atsirasti dėl širdies raumens pažeidimo sergant išmenine širdies liga, miokardo infarktu ar kitomis ligomis.

Taip pat bradikardija gali kilti ir dėl kitų sveikatos sutrikimų: susilpnėjusios skydliaukės funkcijos (hipotirozės), elektrolitų disbalanso arba padidėjusios nervų sistemos, ypač klajoklio nervo, aktyvumo. Šią būklę gali lemti ir tam tikrų medikamentų, pavyzdžiui, betaadrenoblokatorių ar kai kurių raminamųjų vaistų, vartojimas.

Pajutus nuovargį, galvos svaigimą ar pastebėjus suretėjusį širdies susitraukimų dažnį, rekomenduojama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Jis įvertins jūsų nusiskundimus, bendrą sveikatos būklę bei paskirs reikiamus tyrimus ir gydymą.

Įtariant bradikardiją, pirmiausia atliekamas elektrokardiogramos (EKG) tyrimas, skirtas širdies ritmui ir galimiems laidumo sutrikimams įvertinti. Kadangi širdies ritmas per parą gali kisti, dažnai papildomai skiriamas 24 valandų Holterio monitoravimas – nešiojamas prietaisas, fiksuojantis širdies veiklą visą parą.

Papildomai gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti galimas priežastis, pavyzdžiui, skydliaukės funkcijos sutrikimus (ypač hipotirozę), elektrolitų pusiausvyros pokyčius ar kitus metabolinius sutrikimus.

Taip pat gali būti skiriamas echokardiografinis tyrimas (širdies echoskopija), kuris padeda įvertinti širdies struktūrą ir funkciją.

Kai kuriais atvejais atliekami fizinio krūvio mėginiai, siekiant įvertinti, kaip širdies ritmas reaguoja į fizinį aktyvumą.

Dažniausiai šeimos gydytojas atlieka pradinius tyrimus ir įtaria galimas jos priežastis. Siekiant patikslinti diagnozę ir atlikti išsamesnį ištyrimą, pacientas siunčiamas gydytojo kardiologo konsultacijai.

• Jei sulėtėjęs širdies ritmas nesukelia jokių simptomų ir yra fiziologinis (pavyzdžiui, sportininkams), gydymas dažniausiai nereikalingas – pakanka stebėsenos.
• Nustačius, kad bradikardija yra susijusi su kitais susirgimais, pirmiausia taikomas gydymas pagrindinei priežasčiai šalinti. Pavyzdžiui, sutrikus skydliaukės veiklai, reguliuojama hormonų pusiausvyra, o jei būklę lemia vartojami medikamentai, koreguojamos jų dozės arba parenkami kiti preparatai.
• Pasireiškus tokiems simptomams kaip silpnumas, galvos svaigimas ar alpimas, gali būti skiriamas specifinis gydymas vaistais širdies ritmui didinti.
• Sunkesniais atvejais, kai sutrinka širdies elektrinė veikla ir simptomai yra ryškūs, gali būti reikalingas širdies stimuliatorius. Tai nedidelis prietaisas, implantuojamas po oda, kuris padeda palaikyti normalų širdies ritmą.

• Rekomenduojama reguliariai stebėti kraujospūdį ir širdies ritmą, ypač asmenims, sergantiems širdies ligomis arba turintiems kitų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, cukrinį diabetą ar skydliaukės veiklos sutrikimų.
• Patariama vengti arba atsargiai vartoti širdies ritmą lėtinančius preparatus, pavyzdžiui, tam tikrus beta adrenoblokatorius ar antidepresantus. Prieš pradedant ar keičiant šių vaistų vartojimą, būtina pasitarti su gydytoju dėl galimo jų poveikio organizmui.
• Rekomenduojama laikytis sveikos gyvensenos principų: subalansuotai maitintis ir reguliariai judėti. Svarbu vengti per didelio fizinio krūvio, ypač asmenims, turintiems širdies laidumo sutrikimų.
• Svarbu tinkamai gydyti lėtines ligas, pavyzdžiui, skydliaukės veiklos ar elektrolitų pusiausvyros sutrikimus, bei reguliariai stebėti jų būklę.

Pajutus nuovargį, galvos svaigimą ar silpnumą, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Bradikardija nėra reta būklė, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau laiku pradėtas gydymas gali ženkliai pagerinti savijautą bei užkirsti kelią rimtesnėms komplikacijoms. Pasirūpinkite savo sveikata ir išlikite energingi bei produktyvūs kasdienėse veiklose.