Artrozė

• Artrozė vystosi dylant sąnarių kremzlei, o pagrindiniai tai lemiantys veiksniai yra amžius, patiriamas fizinis krūvis bei buvusios sąnarių traumos.
• Ši sąnarių liga yra viena labiausiai paplitusių pasaulyje ir dažniausiai diagnozuojama vyresnio amžiaus žmonėms.
• Asmenys paprastai junta sąnarių skausmą, sustingimą bei patiria judėjimo sunkumų. Šie požymiai dažniausiai išryškėja užsiimant fizine veikla arba po ilgesnio ramybės laikotarpio.
• Atsiradus pirmiesiems simptomams, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Jis įvertins būklę, paskirs reikiamus tyrimus, skirs simptomus lengvinantį gydymą bei nukreips specialisto konsultacijai.

Artrozė nėra tik natūralus senėjimo procesas – tai lėtinė sąnarių liga, kurią būtina tinkamai įvertinti ir gydyti, siekiant išsaugoti judrumą ir gyvenimo kokybę.

Gyd. Lukas R.

Pagrindiniai artrozės požymiai yra sąnarių skausmas, sustingimas bei ribotas judrumas. Skausmo pojūtis paprastai suintensyvėja fizinio aktyvumo metu ar ilgiau stovint, tačiau poilsio būsenoje jis dažniausiai nuslopsta. Rytais arba po ilgesnio ramybės laikotarpio gali pasireikšti trumpalaikis sąnarių sąstingis.

Ligai progresuojant, sąnariai gali pradėti traškėti, tapti jautrūs, patinę ar deformuoti, o judesiai tampa vis sunkesni ir skausmingesni. Kai kuriems žmonėms sunku atlikti kasdienius veiksmus, pavyzdžiui, lipti laiptais, vaikščioti ar suimti daiktus rankomis. Dėl nuolatinio skausmo ir sumažėjusio judrumo artrozė gali pabloginti gyvenimo kokybę bei riboti fizinį aktyvumą.

Artrozė atsiranda dėl palaipsniui besivystančio sąnarių kremzlės nusidėvėjimo ir įvairių veiksnių, kurie didina sąnarių apkrovą ar pažeidžia jų struktūrą. Viena dažniausių priežasčių yra amžius – senstant kremzlė tampa mažiau elastinga, silpniau atsistato ir lengviau dyla, todėl sąnario paviršiai pradeda tiesiogiai trintis vienas į kitą, sukeldami pažeidimus bei skausmą. Be to, didelę įtaką turi ir antsvoris, nes papildomas kūno svoris nuolat apkrauna sąnarius, ypač kelius ir klubus, todėl jie greičiau susidėvi.

Artrozės vystymąsi gali paskatinti ir sąnarių traumos, pavyzdžiui, lūžiai, raiščių pažeidimai ar dažni sąnarių sumušimai. Taip pat riziką didina sunkus fizinis darbas, nuolat pasikartojantys judesiai ar intensyvus sportas, kai sąnariai ilgą laiką patiria didelį krūvį. Kai kuriems žmonėms liga vystosi dėl netaisyklingos laikysenos ar įgimtų sąnarių pakitimų.

Svarbią reikšmę turi ir paveldimumas. Jei artrozė buvo diagnozuota artimiems šeimos nariams, tikimybė susirgti šia liga gali būti didesnė. Be to, tam tikros ligos, tokios kaip cukrinis diabetas ar kiti medžiagų apykaitos sutrikimai, taip pat gali prisidėti prie sąnarių pažeidimo ir artrozės atsiradimo.

Pajutus sąnarių skausmą ar pastebėjus kitus artrozės požymius, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Jis įvertins jūsų nusiskundimus, bendrą sveikatos būklę bei paskirs reikiamus tyrimus ir specialistų konsultacijas.

Vienas svarbiausių tyrimų yra rentgeno nuotrauka, kuri leidžia pamatyti sąnario kremzlės susidėvėjimą, sąnario tarpo susiaurėjimą, kaulines išaugas bei kitus artrozei būdingus pakitimus.

Gydytojas gali paskirti bendrojo kraujo ir uždegiminių rodiklių (CRB, ENG) tyrimus, siekiant įvertinti bendrą organizmo būklę bei jame vykstančius uždegiminius procesus. Siekiant atmesti kitas dažniausias sąnarių ligas (pvz., reumatoidinis artritas), gali būti atliekamas reumatoidinio faktoriaus (RF) tyrimas.

Įtariant artrozinius pakitimus, šeimos gydytojas išrašo siuntimą reumatologo ar ortopedo - traumatologo konsultacijai. Specialistai gali atlikti sudėtingesnius tyrimus, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso (MRT) arba kompiuterinę tomografiją (KT), leidžiančius išsamiau įvertinti minkštųjų audinių, kremzlių ar kitų sąnarių struktūrų pažeidimus.

Artrozės gydymas dažnai prasideda nuo gyvenimo būdo korekcijų ir vaistų, skirtų sumažinti skausmą bei uždegimą. Pagrindiniai pradiniai gydymo būdai yra:

• skausmui malšinti gali būti vartojami tokie preparatai kaip paracetamolis arba nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pavyzdžiui, ibuprofenas);
• sistemingas ir tinkamai parinktas fizinis krūvis padeda stiprinti sąnarius bei juos supančias raumenų grupes;
• kūno masės kontrolė, siekiant sumažinti sąnarių apkrovą;
• fizioterapijos procedūros taikomos sąnarių judrumui atstatyti bei jų sustingimui mažinti.

Jei liga yra pažengusi ir kiti gydymo būdai nebepadeda, gali būti rekomenduojamas chirurginis gydymas. Tokiais atvejais atliekamos įvairios operacijos, o stipriai pažeistas sąnarys gali būti pakeičiamas dirbtiniu. Gydymo planą dažniausiai sudaro ortopedas traumatologas, atsižvelgdami į paciento būklę ir ligos eigą.

• Viena svarbiausių prevencijos priemonių yra normalios kūno masės palaikymas, nes antsvoris didina sąnarių, ypač kelių ir klubų, apkrovą bei spartina kremzlės dėvėjimąsi.
• Taip pat labai svarbus reguliarus fizinis aktyvumas – mankšta, vaikščiojimas, plaukimas ar važiavimas dviračiu padeda stiprinti raumenis, gerina sąnarių lankstumą ir mažina jų sustingimą.
• Norint apsaugoti sąnarius, reikėtų vengti per didelio fizinio krūvio, sunkių nešulių kilnojimo bei pasikartojančių judesių, kurie ilgainiui gali pažeisti kremzlę.
• Svarbu laikytis taisyklingos laikysenos, dėvėti patogią avalynę ir saugotis traumų sportuojant ar dirbant fizinį darbą. Po traumų būtina tinkamai gydytis ir laikytis gydytojų rekomendacijų, kad būtų išvengta ilgalaikių sąnarių pažeidimų.
• Sveika mityba taip pat prisideda prie sąnarių sveikatos. Rekomenduojama vartoti maistą, kuriame gausu vitaminų, mineralų ir omega-3 riebalų rūgščių, nes jos padeda palaikyti gerą organizmo būklę.
• Reguliarūs sveikatos patikrinimai ir ankstyvas sąnarių problemų pastebėjimas leidžia laiku pradėti gydymą ir sumažinti artrozės progresavimo tikimybę.

Jei jaučiate sąnarių skausmą, sąstingį ar judesių ribojimą, nedelskite ir pasikonsultuokite su šeimos gydytoju. Ankstyva diagnostika ir laiku pradėtas gydymas bei prevencijos priemonės padeda išlaikyti gerą sąnarių funkciją ir gyvenimo kokybę. Pasirūpinkite savo sąnariais šiandien – tai gali užtikrinti aktyvų ir komfortišką rytojų.