Aknė

• Aknė yra dažna odos problema, atsirandanti dėl riebalinių liaukų užsikimšimo bei uždegiminių procesų išsivystymo.
• Ši būklė pasireiškia didelei daliai jaunimo – su spuogais susiduria apie 80 % paauglių, o kai kuriais atvejais simptomai išlieka ir vyresniame amžiuje.
• Aknei būdingi įvairūs odos bėrimai, tokie kaip inkštirai, uždegiminiai spuogai, o kai kuriais atvejais – cistos ar mazgeliai. Šie pakitimai dažniausiai pasireiškia veido, krūtinės bei nugaros srityse.
• Atsiradus neįprastiems odos pakitimams, kurie nepraeina arba kelia nepatogumų, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Specialistas padės nustatyti tikslią diagnozę ir paskirs reikiamą gydymą.

Aknė neturėtų būti nuvertinama – tai gali paveikti ne tik odos būklę, bet ir Jūsų savijautą, todėl labai svarbu laiku kreiptis į specialistus ir pradėti tinkamą gydymą.

Gyd. Lukas R.

Pirmiausia dažniausiai pastebimi atsirandantys inkštirai, kurie susiformuoja užsikimšus odos poroms. Vėliau gali išsivystyti uždegiminis procesas, pasireiškiantis odos paraudimu, padidėjusiu jautrumu bei pūlingų bėrimų atsiradimu. Oda dažnai tampa riebesnė, pradeda blizgėti ir pasidaro jautresnė, todėl gali atsirasti tempimo ar deginimo jausmas. Sudėtingesniais atvejais atsiranda giluminių mazgelių ar cistų, kurios gyja gana ilgai, o po jų gali likti randų arba tamsių dėmelių.

Aknė paprastai atsiranda tose vietose, kur yra didžiausias riebalinių liaukų kiekis: veido, kaktos, nosies, smakro srityse, taip pat ant nugaros, pečių bei krūtinės. Šios būklės paūmėjimą gali lemti hormoniniai svyravimai, patiriamas stresas, netinkamai parinktos kosmetikos priemonės ar išorinis odos dirginimas.

Be minėtų odos pokyčių, aknė dažnai sukelia psichologinių sunkumų: mažėja pasitikėjimas savimi, atsiranda nerimas ar jaučiamas diskomfortas dėl pasikeitusios išvaizdos.

Aknės formavimąsi dažniausiai lemia suintensyvėjusi sebumo gamyba. Riebalų perteklius, susimaišęs su negyvomis odos ląstelėmis, sudaro kamščius porose, o tai sukuria palankią terpę Cutibacterium acnes bakterijoms daugintis. Šis procesas sukelia uždegimines reakcijas, dėl kurių odoje atsiranda spuogų.

Didelę įtaką aknės atsiradimui turi ir hormonų pokyčiai. Paauglystėje organizme padidėja hormonų, ypač androgenų, kiekis, todėl riebalinės liaukos tampa aktyvesnės. Dėl šios priežasties aknė dažniausiai pasireiškia paaugliams, tačiau ji gali atsirasti ir suaugusiesiems, ypač moterims menstruacijų, nėštumo ar hormoninių sutrikimų metu.

Netinkama odos priežiūra taip pat gali pabloginti odos būklę. Per dažnas ar agresyvus veido valymas, netinkamai parinkta kosmetika arba poras kemšančios priemonės gali dirginti odą ir skatinti spuogų atsiradimą. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį, kad dažnas veido lietimas rankomis gali pernešti bakterijas ir paskatinti uždegiminius procesus.

Aknės pasireiškimas susijęs ir su gyvenimo būdu. Patiriamas stresas veikia hormonų pusiausvyrą, todėl įtemptais periodais bėrimai gali suintensyvėti. Be to, pastebima, kad odos būklei poveikį daro ypač gausus cukraus, pieno ar perdirbtų produktų vartojimas.

Aknės vystymuisi įtakos gali turėti ir genetika. Jei tėvai ar artimi šeimos nariai turėjo stiprią aknę, tikimybė susidurti su šia problema yra didesnė. Paveldimumas gali lemti odos tipą, riebalinių liaukų aktyvumą bei odos jautrumą uždegimui.

Atsiradus spuogams ar kitiems odos pakitimams, kurie sukelia ilgą laiką trunkantį diskomfortą, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Specialistas įvertins simptomus, pasiteiraus apie jūsų gyvenimo būdą, odos priežiūros rutiną bei galimus hormoninius pokyčius ir, esant poreikiui, paskirs pradinį gydymą ar specialistų konsultacijas.

Atsiradus aknei, paprastai atliekami hormoniniai tyrimai. Tai ypač aktualu merginoms ir moterims, jei bėrimai pasireiškia kartu su nereguliariu menstruacijų ciklu ar padidėjusiu kūno plaukuotumu. Dažniausiai tiriamas testosterono, estrogenų, progesterono bei skydliaukės hormonų kiekis kraujyje.

Taip pat neretai kartu atliekami bendrieji kraujo tyrimai, padedantys įvertinti organizmo būklę bei uždegiminius procesus. Esant infekcijos įtarimui, gali būti paimamas odos ar pūlių tepinėlis bakterijoms nustatyti, tačiau ši procedūra taikoma gana retai.

Jei aknė susijusi su hormoniniais pokyčiais, šeimos gydytojas nukreipia endokrinologo bei akušerio ginekologo konsultacijoms. Kitais atvejais patariama apsilankyti pas gydytoją dermatovenerologą.

• Lengvo ir vidutinio sunkumo aknei gydyti dažniausiai pasitelkiamos išorinio naudojimo priemonės – kremai arba geliai, kurių sudėtyje yra salicilo rūgšties, benzoilo peroksido ar retinoidų. Šie preparatai efektyviai valo užsikimšusias poras, stabdo bakterijų plitimą bei slopina uždegiminius procesus. Atsižvelgdamas į paciento būklę, gydytojas taip pat gali rekomenduoti vietinio poveikio antibiotikus.
• Esant sunkesnei aknės formai ar stipriam uždegiminiam procesui, skiriamas sisteminis gydymas. Dažniausiai vartojami geriamieji antibiotikai ar hormoniniai preparatai, slopinantys riebalinių liaukų veiklą.
• Papildomai gali būti taikomos įvairios procedūros: cheminis pilingas, lazerio terapija, odos valymas arba šviesos terapija. Šios priemonės padeda mažinti uždegiminius procesus, randų atsiradimą bei gerina bendrą odos būklę.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad aknės gydymas paprastai yra ilgalaikis procesas, todėl rekomenduojama kantrybė ir nuoseklus nustatyto plano laikymasis.

• Norint išvengti porų užsikimšimo, svarbu reguliariai ir švelniai valyti odą prausikliais, kurie pašalina riebalų perteklių bei negyvas ląsteles. Patartina nenaudoti stiprių muilų ar abrazyvinių priemonių, nes jos gali sudirginti odą ir paskatinti uždegiminius procesus.
• Hormonų pusiausvyros užtikrinimas padeda sureguliuoti riebalinių liaukų veiklą. Pastebėjus pokyčius, susijusius su hormonų svyravimais, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, atlikti reikiamus tyrimus bei aptarti galimus gydymo būdus.
• Sveika mityba, ribojant riebius bei perdirbtus produktus, ir streso kontrolė padeda slopinti organizmo uždegimus. Šie gyvensenos pokyčiai yra veiksminga priemonė, padedanti išvengti spuogų atsiradimo.
• Odos apsauga nuo tiesioginių saulės spindulių ir tinkamas drėkinimas padeda išlaikyti stiprų odos apsauginį barjerą, mažina uždegimą ir užkerta kelią spuogų paūmėjimams.

Pastebėjus ilgalaikius ar intensyvėjančius bėrimus, odos paraudimą, tinimą bei juntamą skausmą ar kitokį diskomfortą, rekomenduojama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Spuogai yra itin dažna odos būklė, kurią galima sėkmingai kontroliuoti taikant tinkamas priežiūros ir gydymo priemones. Rūpintis savo oda tikrai verta – tai ne tik padeda jaustis geriau, bet ir suteikia papildomo pasitikėjimo savimi kiekvieną dieną.