Migrena su aura

• Migrena su aura yra tam tikra migrenos rūšis, pasireiškianti laikinais regėjimo, pojūčių ar kalbos pakitimais, kurie paprastai įspėja apie artėjantį galvos skausmą.
• Šis sutrikimas pasireiškia apie 20–30 % asmenų, kenčiančių nuo migrenos. Jis dažniau nustatomas jauno amžiaus suaugusiesiems, ypač moterims.
• Aura pasireiškia regėjimo sutrikimais, vienos kūno pusės tirpimu ar dilgčiojimu. Kai kuriais atvejais gali sutrikti asmens kalba arba judesių koordinacija.
• Pajutus minėtus simptomus, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Specialistas įvertins sveikatos būklę ir, esant poreikiui, paskirs reikiamus tyrimus bei nukreips specialistų konsultacijoms.

Migrena su aura nėra paprasta galvos skausmo forma – ji gali ženkliai paveikti Jūsų gyvenimo kokybę, todėl būtina ją tinkamai įvertinti ir gydyti.

Gyd. Agnė K.

Pradiniai simptomai paprastai pasireiškia regos pokyčiais, tokiais kaip šviesos blyksniai, zigzaginės linijos ar tamsios dėmės regėjimo lauke, kurie dažnai įspėja apie artėjantį galvos skausmą. Šie pojūčiai gali apimti vieną arba abi akis ir trukti nuo penkių minučių iki valandos. Be regėjimo sutrikimų, taip pat gali būti juntamas laikinas rankų, veido ar kitų kūno vietų tirpimas bei dilgčiojimas.

Ilgainiui regos sutrikimai praeina, tačiau atsiranda stiprus, pulsuojantis galvos skausmas, trunkantis nuo kelių valandų iki kelių parų. Dažniausiai skausmas lokalizuojasi vienoje galvos pusėje, tačiau gali apimti ir didesnį plotą. Taip pat gali pasireikšti padidėjęs jautrumas šviesai ir garsui bei varginti pykinimas arba vėmimas.

Migreną su aura sukelia laikinai pakitęs smegenų nervinių ląstelių aktyvumas, dėl kurio sutrinka impulsų perdavimas. Šis procesas paveikia kraujagyslių būklę bei smegenų cheminę pusiausvyrą, ypač neurotransmiterių kiekį. Tokie pokyčiai lemia trumpalaikius regėjimo ar jutimo sutrikimus, po kurių dažniausiai prasideda galvos skausmas.

Šią eigą gali paskatinti smegenų kraujagyslių pokyčiai, kylantys dėl smegenų cheminių medžiagų, atsakingų už skausmo perdavimą ir kraujagyslių būklę, disbalanso. Dėl šių procesų kraujagyslės gali neįprastai susitraukti arba išsiplėsti, o tai sukelia stiprų, pulsuojančio pobūdžio galvos skausmą.

Migrenos pasireiškimui įtakos turi genetiniai faktoriai, dėl kurių organizmas jautriau reaguoja į išorinius dirgiklius. Pastebima, kad moterys su šiais galvos skausmais susiduria dažniau, o tai siejama su hormonų svyravimais menstruacijų ciklo metu.

Be to, galvos skausmą neretai išprovokuoja ir tam tikri aplinkos veiksniai. Tai gali būti fizinis ar emocinis stresas, miego trūkumas, maisto produktai ar medžiagos, kurias organizmas sunkiai toleruoja. Ryški šviesa ar stiprūs kvapai taip pat sąlygoja migrenos priepuolių pasireiškimą.

Esant intensyviems galvos skausmams ir įtariant migreną, rekomenduojama pirmiausia pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Pokalbio metu jis įvertins pasireiškiančius simptomus, ligos eigą bei rizikos veiksnius ir, esant poreikiui, skirs siuntimą pas gydytojus specialistus.

Papildomai gali būti atliekamas bendrasis kraujo tyrimas. Šis tyrimas padeda įvertinti bendrą organizmo būklę ir nustatyti galimus uždegiminius procesus.

Neretai kartu rekomenduojama apie 1–2 savaites reguliariai sekti arterinį kraujo spaudimą, kurio padidėjimas gali sąlygoti galvos skausmą, bei mėnesį laiko pildyti galvos skausmo dienyną.

Esant migrenos įtarimui, šeimos gydytojas nukreipia pacientą pas gydytoją neurologą. Šis specialistas skiria tyrimus, kuriais siekiama ištirti galvos smegenų elektrinį aktyvumą bei nustatyti galimus galvos smegenų struktūrinius pakitimus, sukeliančius galvos skausmą.

• Ūmiam galvos skausmui malšinti rekomenduojama vartoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofeną arba naprokseną.
• Specifiniai vaistai nuo migrenos, vadinami triptanais, yra naudojami vidutinio ir stipraus intensyvumo priepuoliams gydyti. Šie preparatai veikia kraujagyslių tonusą bei slopina nervinių impulsų perdavimą, todėl padeda efektyviai malšinti galvos skausmą.
• Prireikus gali būti skiriami medikamentai pykinimui ir vėmimui slopinti.
• Sudėtingesniais atvejais gali būti taikomas profilaktinis migrenos gydymas, kurio metu reguliariai vartojami medikamentai, leidžiantys išvengti skausmo priepuolių pasireiškimo.

Šeimos gydytojas paprastai taiko gydymą, skirtą ūmiam skausmui ar kitiems simptomams malšinti. Tuo tarpu specifinius vaistus nuo migrenos skiria gydytojas neurologas.

Papildomai gali būti taikoma fizioterapija, skirta mažinti kaklo raumenų įtampą, bei kiti reabilitacinio gydymo metodai.

• Svarbu laikytis reguliaraus miego režimo: kasdien eiti miegoti ir keltis panašiu laiku. Rekomenduojama vengti miego trūkumo ar per ilgo miegojimo, nes tokie sutrikimai dažnai išprovokuoja migrenos su aura priepuolius.
• Norint suvaldyti stresą, rekomenduojama taikyti atsipalaidavimo metodus, tokius kaip gilus kvėpavimas, meditacija ar lengvas fizinis krūvis. Kadangi stresas dažnai sukelia migrenos priepuolius, šios priemonės padeda mažinti jos pasireiškimo tikimybę.
• Mitybos kontrolė: rekomenduojama vengti produktų, galinčių išprovokuoti priepuolius, pavyzdžiui, šokolado, kofeino, fermentuotų sūrių ar itin sūraus maisto. Taip pat patariama laikytis reguliaraus valgymo režimo ir vengti ilgų alkio periodų.
• Vaistų vartojimo kontrolė apima gydytojo paskirtų profilaktinių priemonių, pavyzdžiui, priešuždegiminių ar neurologinių preparatų, naudojimą. Šie medikamentai yra skirti priepuolių dažnumui mažinti bei jų intensyvumui slopinti, laikantis nustatytų rekomendacijų.

Pasikartojantys regos ar jutimo sutrikimai kartu su galvos skausmu gali būti migrenos su aura požymiai. Jei taikytas gydymas nebuvo efektyvus arba simptomai intensyvėja, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją. Tinkamos prevencinės priemonės padeda sumažinti priepuolių pasikartojimo dažnį bei sušvelninti ligos poveikį kasdienei veiklai. Rūpestis savimi padės kontroliuoti ligos simptomus bei džiaugtis gyvenimu be nemalonių pojūčių.