Nėščiųjų vėmimas

• Pykinimas ir vėmimas yra dažnas reiškinys pirmaisiais nėštumo mėnesiais, atsirandantis dėl organizme vykstančių hormoninių pokyčių.
• Šiuo laikotarpiu nuo 50 iki 80 % moterų susiduria su pykinimu bei vėmimu. Nors šie simptomai dažniausiai pasireiškia ryte, jie gali pasikartoti bet kuriuo paros metu.
• Simptomų pasireiškimas gali svyruoti nuo nedidelio diskomforto iki intensyvaus vėmimo, darančio įtaką įprastai kasdienei veiklai.
• Pastebėjus dažną vėmimą ar skysčių netekimą, svarbu laiku pasitarti su šeimos gydytoju dėl tolimesnio stebėjimo ir pagalbos.

Atkreipkite dėmesį į dažną ar stiprų pykinimą ir vėmimą nėštumo metu – tai gali būti rimtesnės būklės požymiai, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

Gyd. Lukas R.

Pykinimas ir vėmimas įprastai pasireiškia pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Kartu gali lydėti apetito stoka bei padidėjęs jautrumas kvapams. Lengvi ar vidutinio sunkumo simptomai laikomi normaliais, jei moteris geba vartoti maistą, skysčius ir išlaiko stabilų kūno svorį.

Jei vėmimas tampa itin dažnas, dėl ko nepavyksta pasisavinti maisto bei skysčių, krenta svoris arba atsiranda dehidratacijos požymių (silpnumas, burnos džiūvimas), tai gali rodyti sunkesnę būklę. Tokiais atvejais rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus.

Pykinimas ir vėmimas nėštumo laikotarpiu atsiranda dėl organizme vykstančių hormoninių pokyčių. Pagrindinė to priežastis yra didėjanti chorioninio gonadotropino (hCG) koncentracija, daranti įtaką vėmimo centrui smegenyse. Taip pat dėl išaugusio estrogenų kiekio paaštrėja uoslė bei skonis, todėl organizmas gali jautriau reaguoti į įprastus kvapus.

Nėštumo laikotarpiu virškinimo sistemos veikla sulėtėja, todėl maistas skrandyje užsibūna ilgiau, o tai sukelia pilnumo pojūtį bei diskomfortą. Šiuos simptomus taip pat gali paskatinti psichologinė būsena, nuovargis, stresas ar individualios organizmo savybės.

Dažniausiai atliekamas bendras kraujo tyrimas, kuris parodo, ar nėra uždegimo, mažakraujystės ar dehidratacijos požymių.

Kartu tikrinami elektrolitai (natrio, kalio kiekis) ir inkstų funkcija, nes dažnas vėmimas gali sutrikdyti skysčių ir druskų pusiausvyrą.

Šlapimo tyrimas padeda įvertinti skysčių balansą ir dehidratacijos sunkumą.

Taip pat būtina akušerio - ginekologo konsultacija, kad būtų išsamiai įvertinta vaisiaus ir nėščiosios būklė bei atliekami hormoniniai tyrimai.

Esant lengvam ar vidutiniam nėščiųjų vėmimui, pirmiausia rekomenduojama taikyti nemedikamentines priemones savijautai gerinti. Rekomenduojama valgyti dažniau, mažomis porcijomis, vengti riebaus, aštraus ar stiprių kvapų turinčio maisto, gerti pakankamai skysčių ir ryte prieš atsikeliant suvalgyti lengvą užkandį. Taip pat gali padėti imbieras ar specialūs vitaminai (pvz., vitaminas B6), kuriuos skiria gydytojas.

Esant labiau išreikštiems simptomams, gali būti skiriami specialūs vaistai, mažinantys pykinimą. Taip pat gali prireikti elektrolitų pusiausvyros atstatymo.

Esant sunkiems nėščiųjų vėmimo atvejams, kai pasireiškia stipri dehidratacija ar mitybos nepakankamumas, pacientėms gali prireikti stacionaraus gydymo. Ligoninėje taikoma skysčių infuzinė terapija bei užtikrinama nuolatinė priežiūra, siekiant stabilizuoti motinos ir vaisiaus būklę bei išvengti galimų komplikacijų.

• Rekomenduojama valgyti dažniau, tačiau nedidelėmis porcijomis. Vengiant didelio maisto kiekio vienu metu, sumažinama skrandžio apkrova ir padedama išvengti pykinimo sustiprėjimo.
• Rekomenduojama rinktis lengvai virškinamus maisto produktus. Patartina vengti riebaus, aštraus, rūgštaus ar itin saldaus maisto, galinčio sudirginti skrandį.
• Rekomenduojama per dieną vartoti pakankamai skysčių, geriant juos mažais gurkšneliais. Patartina vengti didelio kiekio vienu metu, kad būtų išvengta galimo skrandžio sudirginimo.
• Pajutus stiprų pykinimą dėl specifinių kvapų ar kitų aplinkos veiksnių, rekomenduojama vengti dirgiklių arba rinktis gaivias alternatyvas, pavyzdžiui, citrinos aromatą ar pakvėpuoti grynu oru.

Nėščiųjų vėmimo intensyvumui įtakos turi hormoniniai pokyčiai bei individualus organizmo jautrumas, todėl simptomų gali pasitaikyti net ir taikant prevenciją. Pykinimą taip pat gali sustiprinti patiriamas emocinis stresas ar nuovargis. Siekiant palengvinti būklę, patariama pakankamai ilsėtis ir vengti įtampos.

Dažnas pykinimas ar vėmimas, trikdantis kasdienę veiklą bei sukeliantis skysčių netekimo riziką, yra priežastis kreiptis į gydytoją. Nors nėščiųjų vėmimas pasitaiko dažnai, savalaikė medicininė pagalba padeda suvaldyti būklę ir išvengti rimtesnių sveikatos problemų. Laiku skirtas gydymas ir pritaikytos prevencijos priemonės padeda pagerinti savijautą bei sumažinti nemalonius pojūčius.