Tarpslankstelinė disko išvarža

• Tarpslankstelinė disko išvarža atsiranda, kai vidinė disko dalis prasiskverbia į išorę ir ima spausti greta esančias nervų šakneles.
• Šis sutrikimas dažniausiai nustatomas vidutinio amžiaus asmenims. Jo paplitimą lemia pasyvus gyvenimo būdas bei nepakankamas fizinis aktyvumas.
• Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra juosmens arba kaklo srities skausmas, galintis plisti į galūnes. Taip pat gali būti juntamas silpnumas, tirpimas arba deginimo pojūtis.
• Atsiradus šiems simptomams, rekomenduojama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Specialistas įvertins sveikatos būklę, atliks reikiamus tyrimus ir paskirs atitinkamą gydymą ar specialistų konsultacijas.

Tarpslankstelinio disko išvarža yra rimta būklė, galinti sukelti judėjimo sunkumų ir neigiamai paveikti kasdienį gyvenimą. Siekiant išvengti komplikacijų, svarbu laiku nustatyti diagnozę ir taikyti tinkamus gydymo metodus.

Gyd. Lukas R.

Iš pradžių pasireiškia lokalus nugaros skausmas, kuris gali būti nuolatinis arba sustiprėti judant, pavyzdžiui, lenkiantis ar keliant svorius. Atsižvelgiant į išvaržos vietą, skausmas dažniausiai juntamas juosmens arba kaklo srityje, o dėl nervo spaudimo jis gali plisti į rankas ar kojas. Taip pat pažeisto nervo zonose gali atsirasti tirpimo ar dilgčiojimo pojūtis.

Be pagrindinių požymių, gali pasireikšti ir kiti lydintys simptomai:

• raumenų silpnumas ar spazmai pažeistoje srityje;
• nugaros judesių ribotumas;
• pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai;
• šlapimo ar išmatų nelaikymas.

Pagrindinė tarpslankstelinės disko išvaržos atsiradimo priežastis yra su amžiumi susiję stuburo pokyčiai. Senstant diskai praranda elastingumą, todėl tampa jautresni spaudimui. Dėl šio natūralaus nusidėvėjimo ir patiriamo mechaninio krūvio disko vidinė dalis gali išsiveržti į išorę. Be to, diskų būklei neigiamos įtakos turi staigūs judesiai ar pasikartojantys smūgiai, kurie sukelia mikrotraumas ir silpnina audinių struktūrą.

Stuburo būklei įtakos turi ir individualūs anatomijos ypatumai. Pavyzdžiui, dėl mažesnio tarpslankstelinių diskų storio ar elastingumo gali padidėti išvaržos rizika. Be to, diską spausti ir jo poslinkį skatinti gali sąnarių pakitimai bei kaulinės išaugos. Mechaniniai veiksniai, tokie kaip netaisyklinga laikysena, netolygus krūvis ar pasikartojantys lenkimosi ir sukimosi judesiai, taip pat sukelia papildomą apkrovą stuburo diskams.

Disko išvarža gali atsirasti ir dėl nugaros traumų, kurių metu pažeidžiama disko struktūra.

Pajutus juosmens ar kaklo skausmą, ypač plintantį į galūnes, rekomenduojama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Jis pokalbio metu įvertins nusiskundimus, simptomų pobūdį bei paskirs reikiamus tyrimus ir simptomus lengvinantį gydymą.

Dažniausiai šeimos gydytojas atlieka:

• stuburo juosmeninės dalies rentgenogramą, siekiant įvertinti struktūrinius pokyčius;
• kraujo ir uždegiminių rodiklių tyrimus, kurie leidžia nustatyti uždegiminius procesus;
• bendrąjį šlapimo tyrimą, kuris padeda įvertinti inkstų veiklą ir galimus infekcijos požymius, pasižyminčius skausmais apatinėje nugaros dalyje.

Pastebėjus stuburo struktūrinius pokyčius arba negerėjant sveikatos būklei, pacientui išrašomas siuntimas neurologo konsultacijai. Gydytojas specialistas skiria papildomus vaizdinius tyrimus, pavyzdžiui, kompiuterinę tomografiją ar magnetinį rezonansą, kad būtų galima tiksliai nustatyti pažeidimus bei įvertinti nervų sistemos būklę.

• Skausmui malšinti vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofenas arba diklofenakas. Šie preparatai gali būti vartojami tablečių pavidalu arba leidžiami į raumenis. Medikamentai padeda slopinti juntamą skausmą ir mažina nervinių šaknelių uždegiminius procesus.
• Raumenų spazmų lengvinimui gali būti skiriami raumenis atpalaiduojantys vaistai.
• Skausmui malšinti dažnai skiriami medikamentai (pavyzdžiui, gabapentinas), kurie veikia slopindami nervų sistemos aktyvumą.
• Jei pasireiškia stiprus uždegimas ar nervų sudirginimas, gydytojas gali paskirti trumpą gliukokortikoidų kursą. Šie preparatai padeda efektyviai slopinti uždegiminius procesus ir mažina juntamą spaudimą.
• Rekomenduojama papildomai vartoti B grupės vitaminus.
• Taikomas reabilitacinis gydymas.

Sudėtingesniais atvejais gali būti taikomas operacinis išvaržos gydymas, dėl kurio sprendžia neurochirurgai.

• Svarbu nuolat stebėti savo laikyseną stovint bei sėdint, ypač dirbant kompiuteriu ar ilgesnį laiką nekeičiant kūno padėties.
• Rekomenduojama reguliariai atlikti nugaros raumenis stiprinančius ir stuburo lankstumą didinančius pratimus, vengiant staigių judesių bei per didelio fizinio krūvio.
• Svarbu palaikyti optimalų kūno svorį, kadangi papildomi kilogramai didina stuburui tenkančią apkrovą ir gali lemti tarpslankstelinių diskų pažeidimus.
• Rekomenduojama vengti sunkių daiktų kėlimo netaisyklinga technika, ypač lenkiantis per juosmenį. Atliekant fizinį darbą, patariama daryti reguliarias pertraukas.

Jei vargina nugaros ar kaklo skausmai, plintantys į rankas ar kojas, nedelskite ir kreipkitės į šeimos gydytoją. Tarpslankstelinė disko išvarža yra gana dažna būklė, ženkliai pabloginanti gyvenimo kokybę bei galinti sukelti ir rimtesnių sveikatos problemų. Ankstyva diagnostika ir tinkamai parinktos gydymo priemonės padeda sušvelninti simptomus, pagerinti savijautą bei išvengti galimų komplikacijų ateityje. Rūpinkitės savimi atsakingai ir džiaukitės įprastomis veiklomis be diskomforto.