Bello paralyžius

• Bello paralyžius – tai ūmus veidinio nervo pažeidimas, dažniausiai siejamas su virusinės kilmės uždegimu, dėl kurio nusilpsta arba yra paralyžiuojami vienos veido pusės raumenys.
• Ši liga diagnozuojama maždaug 20–30 atvejų iš 100 000 gyventojų per metus. Ji gali pasireikšti bet kuriuo metų laiku, o dažniausiai paveikia darbingo amžiaus asmenis.
• Dažniausi požymiai – staiga išryškėjusi veido asimetrija, susilpnėjusi mimika, sunkumas pilnai užmerkti akį. Taip pat gali atsirasti skausmas ar diskomfortas ausies srityje.
• Pajutus šiuos simptomus, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją, kad būtų įvertinta būklė, atmestos kitos galimos priežastys ir laiku pradėtas gydymas, mažinantis komplikacijų tikimybę.

Bello paralyžius yra rimta būklė, todėl pajutus pirmuosius simptomus rekomenduojama nedelsti ir laiku kreiptis į gydytoją. Specialistų atliktas įvertinimas ir paskirtas gydymas padeda išvengti galimų komplikacijų bei leidžia greičiau pasveikti.

Gyd. Agnė K.

Bello paralyžius paprastai pasireiškia staiga atsiradusiu vienos veido pusės raumenų silpnumu ar paralyžiumi, kuris dažniausiai išsivysto per kelias valandas ar parą. Dėl to atsiranda ryški veido asimetrija – nusvyra burnos kampas, išsilygina kaktos raukšlės, o pilnai užmerkti akį tampa sunku arba neįmanoma. Taip pat sutrinka veido mimika, gali būti sunkiau kalbėti, valgyti ar išlaikyti maistą burnoje, o kartais pasireiškia ir seilėtekis.

Be pagrindinių požymių, gali pasireikšti ir lydintys simptomai:

• skausmas ar diskomfortas ausies ar užausio srityje;
• skonio jutimo pokyčiai (ypač priekinėje liežuvio dalyje);
• padidėjęs akių sausumas arba ašarojimas;
• veido tirpimo ar „tempimo“ pojūtis;
• nevalingi raumenų trūkčiojimai.

Veidinio nervo uždegimą ir funkcijos sutrikimą dažniausiai sukelia virusinės infekcijos, ypač Herpes simplex. Šis virusas gali ilgą laiką išlikti nervinėse ląstelėse „miegančioje“ būsenoje, o esant tam tikroms aplinkybėms vėl suaktyvėti. Tuomet vystosi nervo uždegimas ir patinimas, kuris sukelia spaudimą nervo skaiduloms bei sutrikdo signalų perdavimą į veido raumenis. Panašius uždegiminius procesus gali sukelti ir kiti virusai, tokie kaip vėjaraupių, gripo ar Epstein-Barr virusas.

Antrinių veiksnių grupei priklauso anatominės savybės, pavyzdžiui, siauras kaulinis kanalas, kuriuo eina veidinis nervas. Dėl šios priežasties nervas yra jautresnis net ir nedideliam patinimui, todėl menkas uždegimas gali sutrikdyti jo funkciją. Pažeidimams įtakos taip pat turi vietiniai kraujotakos sutrikimai bei bendri organizmo uždegimai. Šių veiksnių poveikis priklauso nuo žmogaus amžiaus, imuninės sistemos būklės ir individualios anatomijos.

Jei staiga atsiranda veido raumenų silpnumas ar paralyžius, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins klinikinius simptomus ir bendrą jūsų būklę bei nukreips tolimesniam ištyrimui ar gydymui.

Įtariant Bello paralyžių, dažniausiai reikalinga neurologo konsultacija. Specialistas atlieka išsamią neurologinę apžiūrą ir, esant poreikiui, skiria papildomus tyrimus, tokius kaip elektroneuromiografija ar magnetinio rezonanso tomografija, siekiant įvertinti nervo pažeidimo laipsnį ir atmesti kitas galimas priežastis, įskaitant struktūrinius pakitimus.

Papildomai atliekami bendrieji kraujo tyrimai bei uždegimo rodiklių vertinimas, padedantys nustatyti uždegiminį procesą organizme. Taip pat, įtariant virusinę ligos kilmę, gali būti skiriami serologiniai tyrimai specifiniams infekcijos sukėlėjams nustatyti.

Svarbu pabrėžti, kad staiga atsiradus veido paralyžiui, kalbos sutrikimams ar sąmonės pakitimams, būtina nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių, siekiant atmesti rimtesnes būkles, pavyzdžiui, insultą.

• Pradinis Bello paralyžiaus gydymas dažniausiai pradedamas uždegimą mažinančiais vaistais (pvz., kortikosteroidais), kurie sumažina veidinio nervo patinimą ir padeda greičiau atkurti jo funkciją.
• Skausmo kontrolei gali būti vartojami analgetikai, tokie kaip ibuprofenas arba paracetamolis.
• Siekiant apsaugoti akį, jei ji pilnai neužsimerkia, rekomenduojami drėkinamieji akių lašai, tepalai arba kitos akių priežiūros priemonės, mažinančios išsausėjimo ir pažeidimų riziką.
• Esant įtarimui dėl virusinės kilmės, gydytojas gali skirti antivirusinį gydymą.

Jei ligos eiga yra sudėtingesnė arba simptomai išlieka ilgesnį laiką, taikomas papildomas gydymas. Veido raumenų pratimai bei fizioterapija padeda palaikyti raumenų aktyvumą, gerina funkcijos atsistatymą ir mažina liekamųjų reiškinių tikimybę. Tokiais atvejais pacientą paprastai stebi neurologas, kuris prireikus skiria papildomus tyrimus ir parengia individualų gydymo planą.

• Nepamirškite pasirūpinti savo imunine sistema – tam puikiai padės sveikesnis maistas, judėjimas, geras miegas ir ramybė.
• Saugokitės virusų: dažniau plaukite rankas ir venkite artimo kontakto su sergančiais, ypač kai aplink visi čiaudi ar kosėja.
• Jei jau pajutote pirmuosius peršalimo ar kitų infekcijų simptomus, nelaukite ir pradėkite gydytis laiku.
• Taip pat svarbu stebėti lėtines ligas, pavyzdžiui, cukrinį diabetą, kuris gali sukelti nervų sistemos pažeidimus.

Pastebėję, kad staiga nusilpo veido raumenys, veidas tapo nesimetriškas ar pajutę kitus požymius, būtinai pasikonsultuokite su specialistais. Laiku pradėtas gydymas padės išvengti komplikacijų bei greičiau ir vėl jaustis puikiai. Pasirūpinkite savimi jau dabar – taip išvengsite ilgalaikių nepatogumų ir greičiau susigrąžinsite įprastą gyvenimą be diskomforto.