Vitaminų trūkumas

• Vitaminų nepakankamumas pasireiškia tada, kai organizmui trūksta gyvybiškai svarbių medžiagų, būtinų jo veiklai. Tai dažniausiai lemia nepilnavertė mityba, sveikatos sutrikimai arba išaugęs organizmo poreikis šiems elementams.
• Ši problema pasitaiko gana dažnai, ypač šaltuoju sezonu, kai sumažėja šviežių vaisių bei daržovių vartojimas.
• Pagrindiniai simptomai apima nuovargį, bendrą silpnumą bei odos ir gleivinių būklės pakitimus. Be to, gali būti stebimas imuninės sistemos veiklos susilpnėjimas, o tam tikrais atvejais – ir nervų sistemos sutrikimai.
• Pastebėjus ilgalaikius ar progresuojančius simptomus, verta pasitarti su šeimos gydytoju dėl tinkamų tyrimų ir tolimesnio gydymo.

Atkreipkite dėmesį į nuolatinį vitaminų trūkumą – tai gali būti pirmieji rimtesnių sveikatos sutrikimų požymiai, kuriuos svarbu laiku įvertinti ir gydyti.

Gyd. Lukas R.

Vitaminų trūkumo požymiai pasireiškia skirtingai, atsižvelgiant į specifinę kiekvieno vitamino paskirtį organizmo procesuose.

B grupės vitaminų stoka organizme trikdo energijos gamybos procesus. Dėl šios priežasties gali atsirasti nuolatinis nuovargis, sumažėti darbingumas bei pasireikšti mieguistumas.

Deficito metu neretai pasireiškia odos bei gleivinių pakitimai. Oda gali išsausėti, pradėti pleiskanoti, atsirasti bėrimų, lūpų kampučių įtrūkimų ar dantenų kraujavimo požymių. Be to, kartu gali būti stebimas padidėjęs plaukų slinkimas bei nagų trapumas.

Pastebėta, kad padažnėję susirgimai peršalimo ligomis bei lėtesnis žaizdų gijimo procesas neretai yra susiję su nepakankamu vitaminų A, C arba D kiekiu organizme.

Esant vitamino A deficitui, gali sutrikti regėjimas prieblandoje, atsirasti akių sausumas bei padidėti jautrumas šviesai.

Nepakankamas B grupės vitaminų kiekis organizme gali lemti padidėjusį jautrumą, nerimą, dėmesio sutelkimo sunkumus, galvos svaigimą bei galūnių tirpimą. Trūkstant vitamino B12 ir folio rūgšties, gali išsivystyti anemija, kuriai būdingas odos blyškumas, dusulys ar padažnėjęs pulsas.

Vitaminų trūkumas organizme dažnai siejamas su nuotaikos kaitomis, depresijos požymiais bei sumažėjusiu darbingumu.

Vitaminų stoka dažniausiai atsiranda dėl mitybos raciono, kuriame trūksta mėsos, žuvies, vaisių, kiaušinių, pieno produktų ar žaliųjų daržovių.

Reikšmingą įtaką turi ir virškinamojo trakto veiklos sutrikimai, dėl kurių organizmas sunkiau pasisavina vitaminus. Šios problemos gali kilti dėl sumažėjusio skrandžio rūgštingumo, uždegiminių procesų žarnyne arba specifinių virškinimo fermentų trūkumo.

Vitaminų trūkumas organizme gali atsirasti ir dėl genetinių priežasčių. Tam tikri genų ypatumai lemia specifinių baltymų, atsakingų už vitaminų pasisavinimą bei jų transportavimą, trūkumą.

Nėštumo ir žindymo laikotarpiu, vaikų augimo metu, dėl intensyvaus fizinio krūvio, infekcijų, lėtinių ligų ar gijimo po operacijų organizmui reikia daugiau vitaminų, todėl didesnis jų poreikis gali lemti trūkumo atsiradimą.

Vitamino D trūkumas dažnai siejamas su aplinkos veiksniais. Kadangi šis vitaminas gaminasi odoje veikiant saulės spinduliams, asmenys, praleidžiantys mažai laiko lauke, dirbantys uždarose erdvėse arba gyvenantys mažai saulėtuose regionuose, su šiuo deficitu susiduria dažniau.

Kitos galimos priežastys:

• alkoholio vartojimas, kuris mažina vitaminų įsisavinimą;

• amžiaus pokyčiai, ypač vyresniame amžiuje, kai virškinimo sistema veikia lėčiau;

• medžiagų apykaitos sutrikimai;

• ilgalaikės streso būsenos, galinčios paveikti mitybos įpročius ir medžiagų apykaitą;

• vaistų šalutinis poveikis.

Įtarus vitaminų trūkumą ar pajutus minėtus simptomus, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Jis įvertins jūsų nusiskundimus, bendrą sveikatos būklę, mitybos ypatumus bei paskirs reikalingus tyrimus.

Priklausomai nuo simptomų, dažniausiai tiriami šie vitaminai:

• Vitaminas A (retinolis), pasireiškus regos sutrikimams;
• Vitaminas B6, B9 (folio rūgštis) ir B12, pasireiškus nervų sistemos sutrikimams ar įtariant anemiją (mažakraujystę);
• Vitaminas D – svarbus kaulų sveikatai ir imunitetui;
• Vitamino C tyrimas, pasireiškus kraujavimams iš dantenų ar nusilpus imunitetui;
• Vitaminas E – svarbus antioksidantas, saugantis ląsteles nuo pažeidimų.

Taip pat kartu dažnai atliekamas bendrojo kraujo tyrimas (BKT), siekiant įvertinti bendrą organizmo būklę ar komplikacijų riziką (pvz., mažakraujystę).

Jei įtariami maisto medžiagų pasisavinimo sutrikimai, šeimos gydytojas nukreipia pas gastroenterologą. Šis specialistas atlieka endoskopinius tyrimus, pavyzdžiui, gastroskopiją, kad įvertintų virškinamojo trakto gleivinės būklę ir nustatytų galimus pažeidimus.

Priklausomai nuo nustatyto vitaminų trūkumo ir pasireiškiančių simptomų, gali prireikti ir kitų specialistų konsultacijų.

• Gydymo procesas paprastai pradedamas nuo organizmui trūkstamų vitaminų kiekio atstatymo, parenkant atitinkamą preparato formą bei dozę. Dažniausiai pacientams skiriami vitaminai D, B12, folio rūgštis arba kiti elementai. Šie papildai įprastai vartojami per burną tablečių ar kapsulių pavidalu.
• Nustačius žymų vitaminų deficitą ar pasisavinimo problemas, gali būti skiriamos injekcijos, kurios užtikrina spartesnį poveikį. Šis metodas dažniausiai pasirenkamas tais atvejais, kai organizmas nepajėgia pasisavinti reikiamo medžiagų kiekio iš maisto produktų ar geriamųjų papildų.
• Sergant lėtinėmis virškinimo sistemos, endokrininėmis ligomis ar turint genetinių vitaminų apykaitos sutrikimų, būtina ilgalaikė medicininė priežiūra. Šiais atvejais gydymo procesą prižiūri gydytojas endokrinologas arba gastroenterologas. Specialistai reguliuoja vaistų dozes bei vertina gydymo poveikį, remdamiesi reguliariai atliekamų kraujo tyrimų rezultatais.

• Sveika ir įvairiapusė mityba, apimanti šviežius vaisius, daržoves, pilno grūdo gaminius bei baltymus, padeda organizmui gauti reikiamą vitaminų kiekį. Ypač rekomenduojama vartoti produktus, kuriuose gausu vitamino D, B12, geležies bei folio rūgšties.
• Reguliarus buvimas saulėje skatina vitamino D gamybą organizme. Rekomenduojama kasdien bent trumpą laiką praleisti lauke, ypač šaltuoju metų laiku, kai jaučiamas natūralios saulės šviesos trūkumas.
• Asmenims, priklausantiems rizikos grupėms, pavyzdžiui, senjorams, nėščiosioms, žindančioms moterims bei vegetarams ar veganams, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju dėl papildomų vitaminų poreikio.
• Alkoholio vartojimo ribojimas bei atsakingas vaistų, galinčių slopinti vitaminų pasisavinimą, vartojimas padeda sumažinti vitaminų trūkumo atsiradimo tikimybę.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad organizmo vitaminų poreikį lemia amžius, sveikatos būklė bei aplinkos veiksniai. Turint virškinimo sutrikimų ar sergant lėtinėmis ligomis, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju ir atlikti reikiamus tyrimus. Taip pat tikslinga stebėti savo mitybą bei gyvenimo būdą, siekiant išvengti galimo medžiagų trūkumo.

Pajutus užsitęsusį nuovargį, silpnumą ar pastebėjus odos bei gleivinių pakitimus, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Vitaminų trūkumas yra dažna problema, kurią paprastai nesunku išspręsti. Tinkama sveikatos priežiūra ir prevencinės priemonės padeda atstatyti organizmo energiją, stiprinti imunitetą bei džiaugtis kasdienėmis veiklomis be nemalonių pojūčių.