Kalcio trūkumas

• Kalcio trūkumas organizme atsiranda tuomet, kai su maistu gaunama per mažai šio mineralo arba organizmas negali jo tinkamai įsisavinti.
• Šis sutrikimas neretai nustatomas vyresnio amžiaus žmonėms ir moterims po menopauzės.
• Pagrindiniai kalcio nepakankamumo simptomai pasireiškia raumenų mėšlungiu, tirpimo pojūčiu bei bendru silpnumu. Ilgesnį laiką trūkstant šio elemento, gali sumažėti kaulų tankis ir padidėti lūžių rizika.
• Esant įtarimui dėl kalcio trūkumo, rekomenduojama atlikti kraujo tyrimus bei pasikonsultuoti su šeimos gydytoju dėl tolesnės diagnostikos ir gydymo eigos.

Jei kraujo tyrimai rodo kalcio trūkumą, patariama pasikonsultuoti su gydytoju. Specialistas įvertins jūsų sveikatos būklę, parinks reikiamą gydymą ir pateiks rekomendacijas dėl tolesnės priežiūros.

Gyd. Lukas R.

Kalcio trūkumo simptomai gali pasireikšti palaipsniui ir apima šiuos požymius:

• pasikartojantį raumenų trūkčiojimą arba spazmus, dažniausiai pasireiškiantį galūnių srityje;
• dilgčiojimo arba tirpimo pojūtis pirštų srityje bei burnos zonoje;
• bendras silpnumas ar nuovargis;
• juntamas sąnarių skausmas arba jų sustingimas;
• nagai ir plaukai tampa trapūs ir silpni;
• pasireiškia dantų problemos, tokios kaip ėduonis ar dantenų uždegimas;
• gali atsirasti širdies veiklos ar koordinacijos sutrikimų.

Kalcio trūkumas paprastai atsiranda tada, kai su maistu gaunama per mažai šio mineralo arba organizmas nepajėgia jo tinkamai pasisavinti. Pagrindinis veiksnys yra vitamino D deficitas, kuris tiesiogiai veikia kalcio įsisavinimą žarnyne. Be to, šį procesą gali trikdyti įvairios virškinamojo trakto ligos bei inkstų veiklos sutrikimai, turintys įtakos mineralų balansui. Kalcio koncentracijos mažėjimui kraujyje reikšmės turi ir hormoniniai pokyčiai, ypač susiję su prieskydinių liaukų funkcija.

Papildomai riziką didina netinkama ar nevisavertė mityba (ypač mažas pieno produktų ar kitų kalcio šaltinių vartojimas), ilgalaikis tam tikrų vaistų vartojimas (pvz., gliukokortikoidų), taip pat padidėjęs organizmo poreikis augimo, nėštumo ar žindymo laikotarpiu. Prie kalcio trūkumo gali prisidėti ir gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip mažas fizinis aktyvumas ar nepakankamas buvimas saulėje. Dažniausiai ši būklė išsivysto dėl kelių veiksnių derinio, o ne vienos konkrečios priežasties.

Jei įtariate kalcio trūkumą ar jaučiate minėtus simptomus, pirmiausia pasikonsultuokite su šeimos gydytoju. Jis įvertins jūsų nusiskundimus, bendrą sveikatos būklę bei paskirs reikiamus tyrimus, padėsiančius nustatyti kalcio trūkumą bei jį sukėlusias priežastis.

Dažniausiai šeimos gydytojas skiria šiuos tyrimus:

• bendrąjį kalcio tyrimą norint nustatyti kalcio koncentraciją kraujyje;
• vitamino D tyrimą siekiant išsiaiškinti, ar kalcio trūkumą organizme lemia sutrikęs jo pasisavinimas;
• parathormono (PTH) tyrimas – įvertina prieskydinių liaukų funkciją, kuri reguliuoja kalcio pusiausvyrą;
• magnio bei fosforo tyrimai atliekami siekiant įvertinti šių mineralų kiekį, kuris yra tiesiogiai susijęs su kalcio apykaitos procesais organizme;
• inkstų funkcijos rodikliai – padeda įvertinti, ar nėra kalcio reguliacijos sutrikimų dėl inkstų veiklos pakitimų.

Jei simptomai yra ryškūs arba pradiniai tyrimai rodo sudėtingesnes problemas, šeimos gydytojas gali išrašyti siuntimą endokrinologui. Specialistas gali skirti išsamesnius kraujo bei instrumentinius tyrimus, leidžiančius nustatyti kalcio stoką sukėlusias priežastis bei įvertinti komplikacijų riziką.

• Kalcio trūkumo gydymas paprastai pradedamas taikant priemones, skirtas greitai atstatyti šio elemento atsargas ir stabilizuoti organizmo funkcijas. Dažniausiai vartojami kalcio papildai tablečių ar kapsulių pavidalu.
• Siekiant užtikrinti efektyvų pasisavinimą, kartu vertinama vitamino D koncentracija ir, esant poreikiui, skiriami jo papildai.
• Patariama peržiūrėti mitybos įpročius ir į racioną įtraukti daugiau produktų, kuriuose gausu kalcio, pavyzdžiui, pieno gaminių, žaliųjų daržovių ar riešutų.

Jei kalcio trūkumas yra ilgalaikis arba susijęs su sudėtingesnėmis ligomis, gali būti skiriami kalcio apykaitą organizme reguliuojantys medikamentai. Kai medžiagų trūkumą lemia kitos būklės, pavyzdžiui, hormonų pusiausvyros ar inkstų veiklos sutrikimai, pirmiausia šalinamos jų atsiradimo priežastys.

• Rekomenduojama į mitybos racioną reguliariai įtraukti kalcio turinčius produktus: pieno gaminius, tamsiai žalias lapines daržoves, riešutus bei sėklas.
• Svarbu užtikrinti reikiamą vitamino D kiekį, kuris yra būtinas kalcio įsisavinimui. Tai galima padaryti saikingai būnant saulėje arba, esant poreikiui, vartojant vitamino D papildus pagal gydytojo rekomendacijas.
• Rekomenduojama vengti ilgo fizinio pasyvumo, nes judėjimas ir svorio apkrova stiprina kaulų struktūrą bei padeda organizmui geriau įsisavinti kalcį.
• Svarbu stebėti sveikatos būklę, kuri gali turėti įtakos kalcio įsisavinimui arba jo praradimui, pavyzdžiui, sergant inkstų ligomis ar vartojant tam tikrus vaistus. Rekomenduojama šiuos veiksnius reguliariai aptarti su gydytoju.

Pajutus raumenų mėšlungį, galūnių tirpimą, silpnumą ar kitus minėtus pojūčius, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Laiku atlikti tyrimai ir skirtas gydymas padeda išvengti galimų komplikacijų bei užkerta kelią simptomų progresavimui. Pasirūpinkite savo sveikata ir džiaukitės kasdienėmis veiklomis be papildomų rūpesčių ar diskomforto.