Hipovolemija

• Hipovolemija yra būklė, pasireiškianti sumažėjusiu kraujo tūrio kiekiu. Šį sutrikimą dažniausiai sukelia gausus kraujavimas, intensyvus vėmimas, viduriavimas arba didelis skysčių praradimas prakaituojant.
• Minėta būklė gali pasireikšti bet kuriuo metų laiku, tačiau vasarą ji fiksuojama dažniau. Tai siejama su intensyvesniu skysčių praradimu dėl aukštos oro temperatūros.
• Esminiai hipovolemijos simptomai apima bendrą silpnumą, galvos svaigimą, padažnėjusį širdies plakimą, kraujospūdžio sumažėjimą bei odos sausumą.
• Atsiradus šiems simptomams, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Specialistas įvertins sveikatos būklę ir, esant poreikiui, paskirs reikiamą gydymą.

Hipovolemija yra rimta būklė, kuri reikalauja profesionalaus dėmesio – laiku diagnozuojant ir tinkamai gydant, galima išvengti pavojingų komplikacijų bei pagerinti savijautą.

Gyd. Agnė K.

Pradiniai hipovolemijos požymiai paprastai pasireiškia silpnumu, nuovargiu bei galvos svaigimu, juntamu staigiai keičiant kūno padėtį. Gali pasireikšti burnos gleivinės sausumas, pylimas šaltu prakaitu bei kūno temperatūros sumažėjimas. Šie požymiai atsiranda dėl sumažėjusio cirkuliuojančio kraujo kiekio ir sutrikusio kraujo tiekimo į gyvybiškai svarbius organus.

Jeigu sveikatos būklė ilgą laiką nesikeičia, simptomai stiprėja: gali padažnėti pulsas, susilpnėti širdies plakimas bei nukristi kraujospūdis. Dėl deguonies trūkumo smegenyse kartais pasitaiko sumišimo atvejų ar sąmonės sutrikimų.

Be pagrindinių simptomų, gali pasireikšti ir kiti papildomi požymiai:

• pykinimas ar vėmimas,
• šlapimo kiekio sumažėjimas,
• dusulys,
• raumenų mėšlungis,
• odos blyškumas,
• nerimas ar padidėjęs dirglumas.

Hipovolemija atsiranda organizmui netekus didelio kiekio skysčių ar kraujo. Pagrindinės šios būklės priežastys yra kraujavimas dėl traumų, chirurginių intervencijų ar vidaus organų pažeidimų. Be to, skysčių trūkumas gali susidaryti dėl intensyvaus vėmimo, viduriavimo, gausaus prakaitavimo ar aukštos temperatūros, kai prarandami skysčiai ir organizmui būtini elektrolitai.

Hipovolemija gali išsivystyti dėl gilių nudegimų, kai per pažeistą odos paviršių netenkama skysčių ir kraujo plazmos. Ši būklė taip pat pasireiškia dėl skysčių persiskirstymo organizme, kai esant sunkioms infekcijoms, uždegimams ar alerginėms reakcijoms skysčiai iš kraujagyslių patenka į audinius.

Hipovolemija rečiau pasitaiko dėl nepakankamo skysčių vartojimo, o ši būklė dažniau būdinga vyresnio amžiaus asmenims arba sergantiems tam tikromis ligomis. Bet kuriuo atveju sumažėjęs kraujo kiekis organizme gali sutrikdyti audinių aprūpinimą deguonimi ir sukelti sunkesnes sveikatos problemas.

Jei jaučiate silpnumą, galvos svaigimą ar kitus hipovolemijos požymius, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją. Jis įvertins simptomus ir rekomenduos pradinius tyrimus bei gydymą.

Dažniausiai šeimos gydytojas atlieka bendrojo kraujo ir elektrolitų (K, Na) tyrimus, leidžiančius įvertinti tikėtiną organizmo skysčių trūkumą bei galimus infekcinius susirgimus ar mikroelementų pusiausvyros sutrikimus.

Bendrojo šlapimo tyrimas siekiant nustatyti hipovolemijos sunkumą. Taip pat įvertinamas arterinis kraujo spaudimas bei elektrokardiograma, norint įvertinti bendrą organizmo būklę.

Jeigu hipovolemijos tikėtina priežastis yra kraujavimas, nudegimai ar traumos, rekomenduojama nedelsti ir vykti į skubios pagalbos skyrių.

Hipovolemijos gydymas priklauso nuo jos sunkumo ir priežasties. Pradiniame etape dažniausiai taikomi šie metodai:

• Organizmo skysčių pusiausvyra atkuriama vartojant skysčius per burną arba skiriant intravenines lašelines. Dažniausiai tam naudojamas fiziologinis tirpalas ar kitos priemonės, kurios padeda atstatyti reikiamą kraujo tūrį.
• Pagrindinės priežasties šalinimas, pavyzdžiui, gydant infekcinius susirgimus antibiotikais.
• Prireikus atliekama elektrolitų pusiausvyros korekcija.

Sudėtingesniais atvejais gydymas taikomas stacionare: esant dideliam kraujo netekimui atliekamas kraujo perpylimas, skiriami medikamentai kraujospūdžio bei širdies veiklos palaikymui, intensyviai lašinami intraveniniai skysčiai bei stebimas šlapimo išsiskyrimas ir laboratoriniai kraujo rodikliai.

• Svarbu reguliariai gerti pakankamai vandens, ypač esant karštiems orams ar aktyviai sportuojant. Tai padeda palaikyti tinkamą skysčių kiekį organizme ir išvengti dehidratacijos.
• Rekomenduojama atsargiai vartoti preparatus, kurie gali skatinti skysčių pasišalinimą iš organizmo, pavyzdžiui, diuretikus ar tam tikrus vaistus kraujospūdžiui reguliuoti. Dėl jų dozavimo ir galimo poveikio būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
• Esant ligoms ar būklėms, kurios didina hipovolemijos riziką, pavyzdžiui, sunkioms infekcijoms, uždegimams ar alerginėms reakcijoms, būtina laikytis gydytojo nurodymų, kad būtų išvengta galimų komplikacijų.
• Svarbu laiku gydyti susirgimus, dėl kurių organizmas gali netekti skysčių ar kraujo. Rekomenduojama neignoruoti tokių simptomų kaip užsitęsęs viduriavimas, gausus vėmimas ar kraujavimas.
• Rekomenduojama atsižvelgti į asmeninę sveikatos būklę, ypač sergant širdies ar inkstų ligomis, kurios turi įtakos skysčių balansui organizme.

Pajutus silpnumą, galvos svaigimą, padažnėjusį širdies plakimą ar kitus simptomus, rodančius galimą skysčių trūkumą, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Savalaikė medicininė pagalba padeda užtikrinti geresnę savijautą, jaustis saugiai bei džiaugtis kasdienėmis veiklomis be nemalonių pojūčių.