Plaučių uždegimas

• Plaučių uždegimas dažniausiai kyla dėl bakterinės, virusinės arba, retais atvejais, grybelinės infekcijos, kuri plinta kvėpavimo takais ir pažeidžia plaučių audinį.
• Ši liga gali pasireikšti visais metų laikais, tačiau dažniau nustatoma šaltuoju sezonu, kai padidėja infekcijų paplitimas ir susilpnėja organizmo atsparumas.
• Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra kosulys, pakilusi kūno temperatūra, dusulys, krūtinės ląstos skausmas bei bendras silpnumas.
• Atsiradus šiems simptomams, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų sudarytas tolesnių tyrimų ir gydymo planas.

Plaučių uždegimas nėra liga, kurią galima nuvertinti – ji gali sukelti rimtų sveikatos komplikacijų, todėl būtina ją laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti.

Gyd. Lukas R.

Susirgus paprastai pasireiškia sausas arba drėgnas kosulys, pakyla kūno temperatūra, jaučiamas bendras silpnumas. Atkosėjami skrepliai gali būti gelsvos ar žalsvos spalvos, kartais pastebima kraujo pėdsakų. Taip pat galimas krūtinės ląstos skausmas, kuris dažniausiai sustiprėja giliau kvėpuojant ar kosint. Ilgainiui atsiranda dusulys ar pasunkėjęs kvėpavimas.

Be nurodytų simptomų, taip pat gali būti stebimi šie požymiai:

• galvos bei raumenų skausmai;
• pykinimas arba vėmimas;
• apetito praradimas;
• širdies ritmo pokyčiai;
• vyresnio amžiaus asmenims gali pasitaikyti bendras nerimas ar sumišimas.

Plaučių uždegimą dažniausiai sukelia bakterinė infekcija. Mikroorganizmai, patekę į plaučių audinį, pradeda intensyviai daugintis bei aktyvina imuninės sistemos reakcijas ir sukelia uždegiminius procesus. Susirgimą gali sukelti ir gripo ar kiti virusai. Jie pažeidžia kvėpavimo takų epitelį, susilpnina vietinę apsaugą ir sudaro palankias sąlygas antrinei bakterinei infekcijai išsivystyti.

Plaučių uždegimo atsiradimą gali lemti ir įvairūs funkciniai bei anatominiai veiksniai. Pavyzdžiui, sergant lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis arba rūkant, sutrinka natūralus gleivių valymosi procesas, todėl susikaupęs sekretas sudaro palankią terpę daugintis bakterijoms. Taip pat uždegiminius procesus gali sukelti mechaninės kliūtys, pavyzdžiui, į kvėpavimo takus patekę svetimkūniai arba ilgą laiką taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.

Be to, plaučių uždegimo išsivystymui įtakos turi organizmo atsparumas infekcijoms. Imuninės sistemos susilpnėjimas dėl lėtinių ligų, streso ar medikamentų vartojimo padidina infekcinių susirgimų riziką. Ligos priežastys taip pat priklauso nuo amžiaus grupės: vaikams ir vyresnio amžiaus asmenims dažniau diagnozuojamos virusinės arba mišrios infekcijos, kurios vėliau gali sukelti bakterines komplikacijas.

Pajutus plaučių uždegimui būdingus simptomus, rekomenduojama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Pokalbio metu jis įvertins jūsų nusiskundimus, ligos eigą bei paskirs reikiamus tyrimus ir gydymą.

Pirmiausia atliekami bendrojo kraujo ir uždegiminių rodiklių tyrimai, kurie leidžia įvertinti organizme vykstančių infekcinių procesų intensyvumą.

Siekiant įvertinti uždegiminius pokyčius plaučiuose, paskiriama krūtinės ląstos rentgenograma.

Esant sunkesniems simptomams arba ligai užsitęsus, šeimos gydytojas gali nukreipti pacientą pas pulmonologą. Specialistas atlieka papildomus laboratorinius, instrumentinius (pvz., kompiuterinę tomografiją) bei funkcinius (pvz., spirometriją) plaučių tyrimus, leidžiančius nustatyti tikslų infekcijos sukėlėją bei tinkamai įvertinti galimus pažeidimus.

• Susirgus plaučių uždegimu, gydymas dažniausiai skiriamas atsižvelgiant į ligos sukėlėją: bakterinės kilmės uždegimas gydomas antibiotikais, o virusinis – antivirusiniais vaistais.
• Paciento savijautai gerinti rekomenduojama vartoti temperatūrą mažinančius ir skausmą malšinančius vaistus, pavyzdžiui, paracetamolį arba ibuprofeną.
• Be vaistinių preparatų, sveikimo procesui užtikrinti taip pat reikia ilsėtis bei gerti pakankamai skysčių.
• Esant sunkesnei ligai ar pasireiškus kvėpavimo nepakankamumo simptomams, prireikia gydymo ligoninėje, kur taikoma deguonies terapija bei skiriami į veną leidžiami antibiotikai.
• Asmenims, kurių plaučių funkcija po uždegimo visiškai neatsistatė arba esant ligos pasikartojimo rizikai, skiriama ilgalaikė arba palaikomoji priežiūra. Tokiems pacientams patariama reguliariai atlikti kvėpavimo pratimus bei dalyvauti reabilitacijos programose.

• Reguliarus rankų plovimas ir asmeninės higienos laikymasis, ypač gripo bei kitų virusų plitimo laikotarpiu, padeda sumažinti riziką susirgti infekcinėmis ligomis, galinčiomis sukelti plaučių uždegimą.
• Vengti rūkymo arba atsisakyti šio įpročio rekomenduojama dėl tabako dūmų poveikio kvėpavimo takams. Jie dirgina gleivinę ir silpnina natūralias apsaugines funkcijas, todėl padidėja rizika susirgti infekcinėmis ligomis.
• Vakcinacija nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos yra efektyvus būdas apsisaugoti nuo susirgimų, kurie dažnai sukelia plaučių uždegimą.
• Sveika mityba, pakankamas skysčių vartojimas ir reguliarus poilsis stiprina imuninę sistemą bei padeda organizmui efektyviau kovoti su infekcijomis.

Pasireiškus kosuliui, karščiavimui ar pajutus kvėpavimo sunkumus, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Plaučių uždegimas yra pavojinga liga, tačiau ankstyva diagnostika ir laiku skirtas gydymas padeda išvengti komplikacijų bei pagreitina gijimo procesą. Atsakingas rūpestis savimi leidžia išvengti rimtesnių sveikatos problemų bei grįžti į įprastą gyvenimo ritmą be diskomforto.