Astma

• Astma yra lėtinė kvėpavimo takų uždegiminė liga. Jos atsiradimui įtakos dažniausiai turi alergenai, aplinkos užterštumas arba persirgtos infekcijos.
• Šis susirgimas diagnozuojamas milijonams gyventojų visame pasaulyje. Nors simptomai dažniausiai pasireiškia vaikystėje, liga gali išsivystyti bet kuriame amžiuje.
• Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra ilgalaikis kosulys, dusulys, spaudimo pojūtis krūtinėje bei švokštimas, kurie dažniau pasireiškia naktį arba fizinio aktyvumo metu.
• Simptomų stiprumas gali kisti, todėl rekomenduojama stebėti savo savijautą. Jei pojūčiai dažnėja ar intensyvėja, patariama kreiptis į šeimos gydytoją konsultacijai.

Svarbu stebėti astmos simptomus, nes tinkama jų kontrolė padeda užtikrinti geresnę savijautą ir išvengti galimų sveikatos sutrikimų.

Gyd. Lukas R.

Pradiniai astmos požymiai dažniausiai pasireiškia dusuliu, kuris suintensyvėja naktį arba fizinio aktyvumo metu, bei ilgalaikiu sausu kosuliu. Kvėpuojant, ypač iškvėpimo metu, dažnai girdimas švilpimas ar kiti pašaliniai garsai. Simptomų pasireiškimas yra epizodinis ir dažnai priklauso nuo išorinių veiksnių, tokių kaip oro tarša ar alergenai.

Be pagrindinių požymių, gali pasitaikyti ir kitų simptomų:

• lėtinis nuovargis;
• čiaudulys arba nosies užgulimas;
• gerklės perštėjimas ar sausumas;
• dažnesnės kvėpavimo takų infekcijos;
• miego sutrikimai.

Kvėpavimo takų uždegimas paprastai kyla dėl imuninės sistemos reakcijos į aplinkos dirgiklius, pavyzdžiui, žiedadulkes, dulkių erkutes ar gyvūnų kailį. Dėl šio proceso kvėpavimo takų gleivinė paburksta, padidėja gleivių gamyba bei susiaurėja bronchų spindis. Reakcijos stiprumas priklauso nuo individualių savybių, genetinio polinkio bei amžiaus, tad kai kurie asmenys į tuos pačius dirgiklius reaguoja jautriau.

Kita svarbi priežastis – kvėpavimo takų gleivinės struktūriniai pokyčiai, kurie gali vystytis dėl ilgalaikio uždegimo ar ankstesnių infekcijų. Šie pokyčiai apima gleivinės sustorėjimą ir kvėpavimo takų susiaurėjimą, kas dar labiau apsunkina oro pralaidumą. Be to, kai kuriais atvejais uždegimas gali skatinti padidėjusį kvėpavimo takų jautrumą, todėl net nedideli dirgikliai gali sukelti stiprias reakcijas.

Taip pat simptomų pasireiškimą gali provokuoti nuolatinis stresas, šaltas oras, fizinis krūvis ar antsvoris.

Pajutus galimus astmos simptomus, pirmiausia rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Jis įvertins jūsų nusiskundimus, bendrą sveikatos būklę ir, esant poreikiui, paskirs reikiamus tyrimus bei specialistų konsultacijas.

Įtariant astmą, šeimos gydytojas išrašo siuntimą pas gydytoją pulmonologą. Specialistas atlieka išsamius kvėpavimo funkcijos tyrimus (pvz., spirometriją), leidžiančius nustatyti kvėpavimo sutrikimus bei jas sukėlusias priežastis.

Siekiant nustatyti galimus alergenus, atliekami odos lopo ar dūrio mėginiai. Taip pat papildomai gali būti skiriami laboratoriniai kraujo tyrimai, leidžiantys įvertinti bendrą organizmo būklę bei jame vykstančius uždegiminius procesus.

Astmos gydymo procesas paprastai pradedamas nuo ligos simptomų kontrolės bei kvėpavimo takų uždegimo slopinimo. Iš pradžių naudojami medikamentai, padedantys mažinti uždegiminius procesus ir lengvinantys kvėpavimo funkciją:

• inhaliuojami gliukokortikosteroidai, mažinantys gleivinės paburkimą;
• bronchodilatatoriai, plečiantys kvėpavimo takus ir slopinantys dusulį;
• leukotrienų receptorių antagonistai, slopinantys alerginį uždegimą.

Be vaistų vartojimo, rekomenduojama koreguoti gyvenimo būdą, siekiant apriboti sąlytį su alergenais bei dirgikliais. Tikslinga reguliariai valyti dulkes, atsisakyti rūkymo ir tinkamai sureguliuoti fizinį krūvį. Taip pat naudinga atlikti kvėpavimo pratimus bei dalyvauti reabilitacijos programose, kurios padeda stiprinti plaučių funkciją ir gerina bendrą savijautą.

• Rekomenduojama vengti tiesioginio kontakto su žinomais alergenais, pavyzdžiui, dulkių erkutėmis, žiedadulkėmis ar gyvūnų pleiskanomis. Tai ypač aktualu asmenims, kurie yra jautrūs šiems dirgikliams arba kuriems anksčiau yra pasireiškę astmos simptomai.
• Svarbu užtikrinti tinkamą patalpų vėdinimą ir reguliariai valyti namus. Tai padeda sumažinti dulkių bei kitų dalelių, kurios gali dirginti kvėpavimo takus, kiekį aplinkoje.
• Rekomenduojama vengti rūkymo bei buvimo prirūkytose patalpose, kadangi tabako dūmai yra reikšmingas veiksnys, galintis sukelti astmos paūmėjimus.
• Asmenims, kuriems diagnozuota astma arba nustatyta didelė jos rizika, rekomenduojama laikytis gydytojo nurodymų dėl profilaktinio vaistų vartojimo. Tai apima reguliarų inhaliuojamų preparatų naudojimą, siekiant užtikrinti tinkamą sveikatos būklės kontrolę.

Atsiradus dusuliui, ilgalaikiam sausam kosuliui ar švokštimui, ypač naktimis bei po fizinio aktyvumo, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Astma yra gana paplitusi liga, kurią anksti diagnozavus ir tinkamai prižiūrint galima išvengti komplikacijų bei išlaikyti įprastą gyvenimo kokybę. Specialistų pagalba leidžia sudaryti individualų gydymo planą, padedantį kontroliuoti ligos simptomus ir jų įtaką kasdienei veiklai.