Hipertenzija

• Aukštas kraujospūdis yra dažna sveikatos problema, kuri dažnai vystosi nepastebimai. Kadangi ši būklė neturi ryškių simptomų, žmogus gali ilgą laiką nežinoti apie susirgimą.
• Šis veiksnys yra vienas iš pagrindinių širdies bei kraujagyslių ligų rizikos faktorių.
• Simptomai gali apimti galvos skausmą, svaigulį ar širdies ritmo sutrikimus, tačiau dažniausiai ši būklė nustatoma reguliariai matuojant kraujospūdį.
• Ankstyva padidėjusio kraujospūdžio diagnostika suteikia galimybę laiku taikyti gydymo priemones. Tai padeda sumažinti širdies infarkto, insulto bei kitų galimų sveikatos sutrikimų tikimybę.
• Pajutus neįprastus simptomus ar turint rizikos veiksnių, patariama kreiptis į šeimos gydytoją dėl papildomų tyrimų ir sveikatos būklės stebėjimo.

Arterinė hipertenzija neturėtų būti ignoruojama – ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų, todėl svarbu ją laiku diagnozuoti ir tinkamai valdyti.

Gyd. Lukas R.

Neretai pirmieji simptomai pasireiškia galvos skausmu, ypač pakaušio srityje, kuris dažniau juntamas rytais arba po fizinio krūvio. Kartu gali varginti galvos svaigimas, ypač keičiant kūno padėtį arba ilgai sėdint vienoje pozicijoje. Kai kuriems žmonėms atsiranda širdies plakimo pojūtis arba trumpalaikis dusulys, ypač fizinio aktyvumo metu.

Ilgainiui, esant nuolatiniam kraujospūdžio padidėjimui, simptomai intensyvėja ir dažnėja. Gali būti juntamas nuovargis, sunkiau sekasi sutelkti dėmesį, taip pat gali pasireikšti kraujavimas iš nosies. Kai kurie asmenys pastebi regėjimo sutrikimų, pavyzdžiui, vaizdo liejimąsi.

Papildomai gali pasireikšti šie simptomai:

• nuolatinis širdies plakimo pojūtis arba ritmo pakitimai;
• skausmas ar diskomfortas pilvo srityje, dažniausiai viršutinėje dalyje;
• dažnesnis šlapinimasis, ypač nakties metu;
• kojų ar pėdų tinimas;
• nerimas bei miego kokybės sutrikimai;
• pykinimas ar vėmimas, pasireiškiantis esant sunkesnei sveikatos būklei.

Arterinė hipertenzija dažniausiai atsiranda dėl kraujagyslių susiaurėjimo ir jų elastingumo sumažėjimo. Šie pakitimai didina pasipriešinimą kraujo tėkmei, todėl kyla kraujospūdis. Tikslios šių procesų priežastys nėra nustatytos, tačiau manoma, kad tam įtakos turi genetinis polinkis ir gyvenimo būdas. Neigiamą poveikį daro nesveika mityba, rūkymas, judėjimo trūkumas, antsvoris bei nuolatinė įtampa. Kai konkreti ligos kilmė nėra aiški, diagnozuojama pirminė arterinė hipertenzija.

Antrinė arterinė hipertenzija vystosi kaip kitų organizmo sutrikimų pasekmė. Dažniausios priežastys yra inkstų ar antinksčių patologijos, skydliaukės veiklos sutrikimai bei tam tikrų medikamentų, pavyzdžiui, kontraceptinių preparatų, vartojimas.

Svarbų vaidmenį atlieka ir nervų sistemos reguliacija, valdanti kraujagyslių tonusą bei širdies veiklą. Nervų sistemos sutrikimai ar padidėjusi streso hormonų koncentracija gali sukelti kraujagyslių susiaurėjimą ir padažninti širdies ritmą.

Arterinė hipertenzija nustatoma, kai namų sąlygomis matuojamas kraujospūdis viršija 140/90 mmHg ribą. Siekiant tiksliai diagnozuoti šį susirgimą, būtina reguliari rodiklių stebėsena. Įprastai šeimos gydytojas nurodo 1–2 savaites pildyti matavimų dienyną, duomenis fiksuojant du kartus per dieną. Toks metodas leidžia stebėti kraujospūdžio kitimą įprastomis gyvenimo sąlygomis. Remdamasis šiais duomenimis, gydytojas įvertina paciento būklę ir skiria reikiamus papildomus tyrimus.

Dažniausiai atliekama:

• bendrojo kraujo tyrimas, siekiant įvertinti bendrą organizmo būklę;
• biocheminiai kraujo tyrimai, kurie leidžia įvertinti kitų organų funkciją (pvz.: inkstų, kepenų);
• bendras šlapimo tyrimas padeda nustatyti su inkstų ligomis susijusius pakitimus;
• lipidograma atliekama, siekiant nustatyti kraujo riebalų pokyčius ir įvertinti komplikacijų riziką;
• elektrokardiograma leidžia įvertinti širdies veiklą ir įtarti struktūrinius širdies pakitimus;
• inkstų ir pilvo organų echoskopija parodo, ar yra kitų vidaus organų pažeidimų.

Diagnozavus arterinę hipertenziją, pacientams tikslinga pasikonsultuoti su kitų sričių specialistais. Įprastai skiriami siuntimai pas kardiologą bei oftalmologą, o esant poreikiui – ir pas nefrologą. Šie gydytojai atlieka papildomus tyrimus, padedančius nustatyti ligos kilmę ir įvertinti galimą poveikį kitiems organams.

Aukšto kraujospūdžio korekcija paprastai pradedama taikant bazines priemones. Jos padeda stabilizuoti spaudimą bei apsaugoti širdies ir kraujagyslių sistemą bei kitus organus nuo galimų komplikacijų.

Dažniausiai taikomi šie gydymo metodai:

• Skiriami medikamentai (pvz., AKF inhibitoriai), kurie praplečia kraujagysles bei mažina jų pasipriešinimą ir taip palengvina kraujo tėkmę.
• Vaistai, retinantys širdies dažnį ir susitraukimo jėgą (pvz., betaadrenoblokatoriai), mažina širdies apkrovą ir tokiu būdu kraujospūdis tampa mažesnis.
• Vaistai, skatinantys šlapimo išsiskyrimą (pvz., diuretikai), mažina kraujo tūrį organizme ir tiesiogiai sumažina spaudimą į kraujagyslių sieneles.

Norint pasiekti geresnių rezultatų, rekomenduojama koreguoti mitybą, ribojant druskos bei riebaus maisto vartojimą. Taip pat patariama palaikyti reguliarų fizinį aktyvumą, vengti streso ir atsisakyti žalingų įpročių.

Pradinį arterinės hipertenzijos gydymą skiria šeimos gydytojas. Jeigu kraujospūdis sunkiai koreguojasi ar pasireiškia komplikacijos, gydymo planą sudaro ir reguliuoja kardiologas.

• Reguliarus fizinis aktyvumas padeda palaikyti tinkamą kūno svorį bei gerina kraujagyslių būklę. Rekomenduojama bent 150 minučių per savaitę skirti vidutinio intensyvumo veiklai, pavyzdžiui, vaikščiojimui, plaukimui ar važiavimui dviračiu.
• Rekomenduojama laikytis subalansuotos mitybos principų, ribojant druskos kiekį iki 5 gramų per parą. Patartina vartoti daugiau vaisių, daržovių, skaidulinių medžiagų bei sveikųjų riebalų, kartu mažinant perdirbtų, riebių ir sūrių maisto produktų dalį racione.
• Svarbu valdyti stresą, nes ilgalaikė įtampa siaurina kraujagysles ir didina kraujospūdį. Rekomenduojama taikyti atsipalaidavimo būdus, tokius kaip kvėpavimo pratimai, meditacija ar reguliarus poilsio režimas.
• Atsisakius rūkymo ir apribojus alkoholio vartojimą, galima teigiamai paveikti kraujagyslių būklę bei širdies veiklą. Šie gyvensenos pokyčiai padeda veiksmingai mažinti hipertenzijos atsiradimo riziką.

Pajutus galvos skausmą, svaigimą ar kitus neįprastus simptomus bei pastebėjus padidėjusį kraujospūdį, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Hipertenzija yra paplitusi liga, tačiau ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas padeda išvengti komplikacijų bei užtikrinti gerą savijautą. Savalaikė sveikatos priežiūra leidžia efektyviai kontroliuoti šią būklę bei pagerinti gyvenimo kokybę.