Hepatitas

• Hepatitas – tai kepenų uždegimas, kurį dažniausiai sukelia A, B arba C tipo virusai. Ši liga plinta per užkrėstą maistą, kraują ar lytinių santykių metu.
• Ši liga išlieka reikšminga visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje, ypač kalbant apie hepatitą B ir C. Šie virusai dažnai sukelia lėtines kepenų ligas, kurios ilgainiui gali progresuoti ir sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų.
• Dažniausi simptomai – nuovargis, odos ir akių pageltimas, pykinimas, pilvo skausmas bei šlapimo patamsėjimas.
• Pastebėjus šiuos požymius, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją, kuris paskirs reikalingus tyrimus ir parinks tinkamą gydymą.

Hepatitas yra rimta kepenų uždegimo būklė, kurios negalima nuvertinti – būtina laiku kreiptis į gydytojus ir pradėti tinkamą gydymą.

Gyd. Lukas R.

Pradiniai hepatito simptomai paprastai pasireiškia nuovargiu, silpnumu, apetito stoka bei bendru organizmo negalavimu. Kai kuriais atvejais juntamas nedidelis skausmas ar diskomfortas dešinėje pusėje po šonkauliais, kepenų srityje. Šie požymiai dažniausiai išryškėja per kelias savaites nuo ligos pradžios, tačiau daliai asmenų simptomai gali būti menkai pastebimi arba visai nepasireikšti.

Uždegimui intensyvėjant, gali išsivystyti gelta, pasireiškianti odos bei akių pageltimu. Šie požymiai, kartu su patamsėjusiu šlapimu bei pašviesėjusiomis išmatomis, rodo kepenų veiklos sutrikimus. Pacientai taip pat gali jausti odos niežulį, sąnarių ar pilvo srities skausmus, pykinimą bei vėmimą.

Be minėtų požymių, gali pasitaikyti ir kiti simptomai:

• karščiavimas;
• pilvo pūtimas ar pilnumo jausmas;
• raumenų skausmai;
• miego sutrikimai arba neramumas;
• naktinis prakaitavimas.

Hepatito uždegimas dažniausiai kyla dėl specifinių virusinių infekcijų poveikio kepenims. Šie virusai pažeidžia kepenų ląsteles, todėl sutrinka įprasta organo veikla ir prasideda uždegiminiai procesai. Nors skirtingi virusų tipai (A, B, C, D ir E) pasižymi savitais plitimo būdais, jų poveikis kepenų audiniui yra panašus – sukeliamas tiesioginis pažeidimas ir organizmo uždegiminė reakcija.

Uždegiminius procesus gali išprovokuoti ne tik virusai, bet ir kiti veiksniai. Prie jų priskiriamas ilgalaikis toksinis poveikis, pavyzdžiui, piktnaudžiavimas alkoholiu ar tam tikrų medikamentų bei cheminių junginių vartojimas, žalojantis kepenų ląsteles. Be to, uždegimą gali sukelti autoimuninės reakcijos, kai imuninė sistema ima veikti prieš savo organizmo audinius. Šių veiksnių pasireiškimas dažnai priklauso nuo asmens amžiaus, lyties bei individualių sveikatos savybių.

Kepenų uždegimą taip pat gali sukelti audinių struktūros pakitimai arba obstrukcija, pavyzdžiui, tulžies latakų užsikimšimas, dėl kurio sutrinka tulžies nutekėjimas. Tokiais atvejais uždegiminis procesas vystosi dėl sutrikusios medžiagų apykaitos ir kepenyse besikaupiančių toksinių medžiagų. Šie mechaniniai bei medžiagų apykaitos veiksniai prisideda prie kepenų pažeidimo ir uždegimo plitimo.

Pajutus simptomus ar įtariant hepatitą, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Specialistas įvertins jūsų sveikatos būklę, surinks reikiamą informaciją ir paskirs tyrimus kepenų funkcijai patikrinti bei tolimesniam gydymui numatyti.

Šeimos gydytojo paskiriami tyrimai dažniausiai yra šie:

• kraujo biocheminiai tyrimai, vertinantys kepenų fermentų kiekį bei rodantys uždegimą ar pažeidimą;
• bendrojo kraujo tyrimas, padeda įvertinti bendrą organizmo būklę ir uždegimo požymius;
• virusinių hepatitų serologiniai tyrimai, nustato specifinius virusus ir jų aktyvumą;
• kepenų ultragarsinis tyrimas, parodo struktūrinius kepenų pažeidimus.

Pasireiškus stipresniems simptomams arba pirminiams tyrimams parodžius kepenų veiklos sutrikimus, šeimos gydytojas išduoda siuntimą gydytojo gastroenterologo arba infektologo konsultacijai. Šie specialistai atlieka išsamų kepenų būklės vertinimą, skiria specifinius tyrimus bei sudaro gydymo planą, atsižvelgdamas į ligos pobūdį ir jos progresavimo laipsnį.

Gydymo metodika nustatoma įvertinus hepatito formą, ligos eigą bei bendrą paciento sveikatos būklę. Pradinėje stadijoje paprastai taikomos šios priemonės:

• sergant virusiniu hepatitu, skiriami antivirusiniai preparatai, stabdantys viruso plitimą ir saugantys kepenų ląsteles;
• simptomams lengvinti gali būti vartojami vaistai nuo skausmo ar temperatūros, tačiau būtina vengti kepenims kenksmingų medžiagų;
• rekomenduojama koreguoti kasdienius įpročius: atsisakyti alkoholio, sveikai maitintis bei užtikrinti tinkamą poilsio režimą.

Sudėtingesniais atvejais gali būti taikoma ilgalaikė antivirusinė terapija, skiriami imuninę sistemą veikiantys preparatai (autoimuninio hepatito atveju) ar net atliekama kepenų transplantacija, jei kepenų funkcija yra nepakankama, o medikamentinis gydymas neefektyvus.

• Rekomenduojama vengti tiesioginio kontakto su krauju ir kitais kūno skysčiais. Atliekant medicinos, grožio ar kitas procedūras, būtina naudoti tinkamas apsaugos priemones, pavyzdžiui, pirštines.
• Lytinių santykių metu naudoti barjerines apsaugos priemones (pvz., prezervatyvus), siekiant sumažinti virusų perdavimo tikimybę.
• Vakcinacija nuo hepatito B yra laikoma pagrindine prevencine priemone, padedančia išvengti šios infekcijos.
• Rekomenduojama nesinaudoti bendrais asmeninio higienos reikmenimis, pavyzdžiui, dantų šepetėliais, skustuvais ar adatomis, dėl galimo jų užteršimo krauju.
• Lankantis regionuose, pasižyminčiuose didesniu sergamumu hepatitu A, patariama imtis prevencinių priemonių: vartoti tik saugius maisto produktus bei vandenį ir dažnai plauti rankas.

Jeigu jaučiate nuovargį, pykinimą ar pastebėjote odos pageltimą, svarbu nelaukti ir pasikonsultuoti su specialistu. Hepatitas yra dažna kepenų liga, tačiau ankstyva diagnostika ir gydymas padeda išvengti sunkesnių ar gyvybei pavojingų komplikacijų. Atsakingas rūpinimasis savo sveikata suteikia ramybę ir leidžia gyventi pilnavertiškai be papildomų rūpesčių.