Lėtinių ligų mažakraujystė

• Sergant lėtinėmis ligomis, mažakraujystė dažnai pasireiškia dėl organizme vykstančių ilgalaikių uždegiminių procesų. Šie procesai daro neigiamą įtaką geležies pasisavinimui bei raudonųjų kraujo kūnelių gamybai.
• Ši būklė dažnai pasireiškia asmenims, turintiems reumatoidinį artritą, sergantiems lėtinėmis inkstų ar širdies ligomis.
• Pagrindiniai mažakraujystės požymiai yra nuovargis, silpnumas, dusulys bei sumažėjusi ištvermė fizinio krūvio metu.
• Įtarus mažakraujystę, svarbu atlikti kraujo tyrimus, kurie padės tiksliai įvertinti kraujo rodiklius ir, esant poreikiui, skirti tinkamą gydymą.

Atkreipkite dėmesį į nuolatinį nuovargį ir silpnumą – tai gali būti ankstyvieji mažakraujystės požymiai, kuriuos svarbu laiku įvertinti ir pradėti tinkamą gydymą.

Gyd. Agnė K.

Lėtinių ligų sukelta mažakraujystė pasižymi palaipsniui ryškėjančiais simptomais, kurie dažnai sutampa su lėtinių uždegimų, infekcijų ar onkologinių susirgimų eiga. Pacientai paprastai jaučia nuovargį, bendrą silpnumą, sumažėjusį fizinį pajėgumą, dusulį judant bei galvos skausmą ar svaigimą.

Taip pat gali pasireikšti odos blyškumas, padažnėjęs pulsas ar suprastėjusi koncentracija. Kadangi šie požymiai dažnai sutampa su pagrindinės ligos simptomais, anemija neretai diagnozuojama tik atlikus laboratorinius kraujo tyrimus.

Lėtinių ligų mažakraujystė yra būklė, kurią sukelia ilgalaikiai uždegimai, infekcijos ar onkologiniai susirgimai, darantys įtaką geležies apykaitai ir raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Esant nuolatiniam uždegimui, organizme gaminami citokinai trukdo geležies įsisavinimui kaulų čiulpuose bei trumpina eritrocitų gyvavimo trukmę.

Sergant lėtine inkstų liga, inkstai gamina mažiau eritropoetino – hormono, kuris skatina eritrocitų gamybą kaulų čiulpuose. Susilpnėjus širdies veiklai, pavyzdžiui, širdies nepakankamumo atveju, sulėtėjusi kraujo cirkuliacija nepakankamai aprūpina audinius deguonimi. Tokia būklė skatina organizmo kompensacines reakcijas bei uždegiminius procesus, kurie neigiamai veikia eritrocitų gamybą. Papildomai dėl suprastėjusios kraujotakos gali sutrikti inkstų veikla, todėl sumažėja eritropoetino kiekis, būtinas kraujo ląstelių formavimuisi.

Jaučiant nuovargį, silpnumą ar dusulį, rekomenduojama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Specialistas įvertins paciento būklę, surinks informaciją apie ligos istoriją bei gyvenimo būdą ir paskirs kraujo tyrimus diagnozei nustatyti bei tinkamam gydymui parinkti.

Šeimos gydytojas dažniausiai skiria šiuos tyrimus:

• bendrąjį kraujo tyrimą, skirtą raudonųjų kraujo kūnelių kiekiui ir būklei nustatyti;
• feritino tyrimą, rodantį geležies atsargas organizme;
• C-reaktyviojo baltymo tyrimą, padedantį įvertinti uždegiminius procesus;
• inkstų funkcijos rodiklius, leidžiančius nustatyti galimus veiklos pakitimus.

Įtarus, kad mažakraujystė gali būti susijusi su lėtinėmis ligomis, šeimos gydytojas nukreipia pacientą pas atitinkamos srities specialistus. Atsižvelgiant į būklę, dažniausiai skiriamos nefrologo, kardiologo, reumatologo arba onkologo konsultacijos.

Tam tikrais atvejais pacientas siunčiamas pas hematologą, kuris atlieka išsamesnius kraujo tyrimus, padedančius įvertinti raudonųjų kraujo kūnelių būklę, nustatyti tikslias susirgimo priežastis bei parinkti reikiamą gydymą.

Gydymas pradedamas nuo paprastų priemonių, kurios padeda organizmui atstatyti pakankamą raudonųjų kraujo kūnelių kiekį ir sumažinti uždegimą. Dažniausiai taikomi:

• geležies papildai, jei nustatomas geležies trūkumas; - uždegiminiams procesams slopinti vartojami priešuždegiminiai preparatai;
• koreguojamas pagrindinės lėtinės ligos gydymas (pvz., eritropoetino skyrimas), kuris padeda sumažinti mažakraujystės progresavimą;

Jei mažakraujystė yra ryškesnė arba ilgalaikė, gali prireikti ilgalaikės priežiūros. Tokiais atvejais gydymas gali apimti:

• specifinius medikamentus, skatinančius raudonųjų kraujo kūnelių gamybą;
• kartais atliekamas kraujo perpylimas, jei mažakraujystė labai sunki ir sukelia rimtų simptomų.

Taip pat svarbi subalansuota mityba, pakankamas baltymų, vitaminų (ypač B12 ir folio rūgšties) kiekis bei reguliarus būklės stebėjimas.

• Svarbu nuosekliai stebėti lėtinių ligų būklę ir paisyti gydytojų nurodymų dėl paskirto gydymo. Tai padeda kontroliuoti organizme vykstančius uždegiminius procesus ir gerina bendrą savijautą.
• Svarbu pasirūpinti, kad mityboje būtų pakankamai geležies. Rekomenduojama rinktis raudoną mėsą, žuvį, ankštines bei tamsiai žalias lapines daržoves. Geležies įsisavinimą galima pagerinti derinant šį maistą su produktais, kuriuose gausu vitamino C.
• Rekomenduojama vengti ilgalaikio ir nekontroliuojamo nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo. Šie preparatai gali neigiamai paveikti virškinamojo trakto būklę bei sukelti kraujavimą, dėl kurio padidėja mažakraujystės atsiradimo rizika.
• Laikykitės subalansuoto gyvenimo būdo, pakankamai ilsėkitės ir būkite fiziškai aktyvūs. Šie įpročiai padeda stiprinti organizmo atsparumą bei gerina bendrą kraujo gamybos funkciją.

Pajutus nuovargį, silpnumą ar kitus mažakraujystės požymius, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju. Lėtinių ligų sukelta mažakraujystė yra gana dažna būklė, kurią galima sėkmingai kontroliuoti laiku diagnozavus problemą. Tinkamos priemonės padeda užtikrinti geresnę savijautą bei išvengti komplikacijų, galinčių turėti įtakos kasdienei veiklai.