Menstruacijų ciklo sutrikimai

• Menstruacijų ciklo sutrikimai pasireiškia pasikeitus mėnesinių trukmei, reguliarumui ar kraujavimo gausumui.
• Šiuos pokyčius dažniausiai lemia hormoniniai svyravimai ar patiriamas stresas. Statistika rodo, kad su menstruacijų sutrikimais susiduria apie 30–40 % moterų, todėl ši problema yra gana paplitusi.
• Pagrindiniai požymiai apima nereguliarų ciklą, stiprų skausmą ar gausų kraujavimą mėnesinių metu arba visišką menstruacijų nebuvimą.
• Pastebėjus minėtus simptomus, rekomenduojama nedelsti ir pasikonsultuoti su specialistu.

Nuolatiniai ar pasikartojantys menstruacijų ciklo sutrikimai gali rodyti tam tikrus sveikatos sutrikimus, todėl rekomenduojama stebėti šiuos šiuos pokyčius ir pasikonsultuoti su gydytoju.

Gyd. Lukas R.

Menstruacinio ciklo sutrikimai pasižymi tam tikrais požymiais, kurie paprastai ryškėja palaipsniui:

• nereguliarus ciklas – ankstyvos, vėluojančios arba dingusios mėnesinės;
• pakitęs kraujavimo intensyvumas – neįprastai gausus arba itin negausus kraujavimas;
• trukmės pokyčiai – ilgesnė arba trumpesnė menstruacijų trukmė nei įprasta;
• kraujavimas ne ciklo metu;
• skausmingi pojūčiai pilvo apačioje ar dubens srityje prieš ciklą arba jo metu;
• dėl gausaus kraujavimo atsirandantis bendras silpnumas ir nuovargis;
• su ciklo eiga susiję emocinės būklės svyravimai, pavyzdžiui, padidėjęs dirglumas ar nervingumas.

Menstruacijų ciklo sutrikimai dažniausiai susiję su sudėtingos hormoninės sistemos disbalansu, apimančiu pagumburio–hipofizės–kiaušidžių ašį, kuri reguliuoja ovuliaciją ir ciklo reguliarumą. Bet kokie šios sistemos veiklos sutrikimai gali lemti nereguliarias, retas ar visai išnykusias menstruacijas. Viena dažniausių šių pokyčių priežasčių – stresas, kuris veikia hormonų išsiskyrimą. Taip pat veiklos pakitimams įtakos turi ir gyvenimo būdo veiksniai: staigus svorio kritimas ar padidėjimas, nepakankama mityba, intensyvus sportas ar miego trūkumas.

Kitas svarbus veiksnys – endokrininiai sutrikimai, pavyzdžiui, skydliaukės ligos ar policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), lėtinės ligos, vartojami medikamentai ar uždegiminės būklės. Menstruacijų ciklo pokyčius taip pat gali sukelti hormoninės kontracepcijos vartojimas, nėštumas ar žindymas. Be to, įtakos turi ir natūralūs amžiaus tarpsniai, tokie kaip paauglystė ar menopauzė.

Jei pastebite pokyčius menstruacijų cikle, pavyzdžiui, nereguliarumą ar gausų kraujavimą, pirmiausia verta pasitarti su šeimos gydytoju. Jis įvertins simptomus, bendrą jūsų būklę bei paskirs pradinius tyrimus ir reikiamas specialistų konsultacijas.

Dažniausiai šeimos gydytojas skiria šiuos tyrimus:

• bendrojo kraujo tyrimą, siekiant įvertinti kraujavimo intensyvumą ir mažakraujystės riziką;
• skydliaukės hormoninius tyrimus, leidžiančius įtarti galimus funkcijos sutrikimus;
• gliukozės koncentracijos nustatymą, norint nustatyti galimus medžiagų apykaitos sutrikimus;
• lytinių hormonų tyrimus, siekiant įvertinti jų pusiausvyrą.

Esant menstruacijų ciklo sutrikimams, šeimos gydytojas išrašo siuntimą akušerio ginekologo konsultacijai.

Šis specialistas išsamiai įvertina reprodukcinės sistemos būklę bei atlieka sudėtingesnius vaizdinius ar hormoninius tyrimus, leidžiančius nustatyti galimus lytinių organų pažeidimus ar funkcijos sutrikimus.

Dėl hormonų disbalanso, skydliaukės ar medžiagų apykaitos ligų konsultuoja gydytojas endokrinologas.

Gydymo procesas paprastai pradedamas taikant priemones, kurios padeda reguliuoti ciklą bei lengvinti simptomus:

• hormonų pusiausvyrai atstatyti ir kraujavimui reguliuoti skiriami hormoniniai preparatai;
• skausmui ir kraujavimo gausumui mažinti vartojami priešuždegiminiai vaistai (pavyzdžiui, ibuprofenas);
• nustačius dėl gausaus kraujavimo atsiradusią anemiją, skiriami geležies papildai;
• hormonų veiklai stabilizuoti rekomenduojamos gyvenimo būdo korekcijos, tokios kaip mitybos pokyčiai ar streso valdymas.

Esant sudėtingesnėms situacijoms, gali būti skiriamas operacinis gydymas ar ilgalaikė gydytojo akušerio ginekologo ar endokrinologo priežiūra.

• Tinkama ir subalansuota mityba, užtikrinanti pakankamą geležies, vitamino D bei B grupės vitaminų kiekį, padeda palaikyti hormonų pusiausvyrą ir išvengti anemijos, galinčios atsirasti dėl gausaus kraujavimo.
• Streso mažinimas pasitelkiant atsipalaidavimo technikas, fizinį aktyvumą ar meditaciją padeda stabilizuoti hormonų svyravimus, turinčius įtakos ciklo reguliarumui.
• Saikingas fizinis krūvis leidžia išlaikyti optimalų kūno svorį, kuris yra būtinas hormonų balansui, nes tiek nutukimas, tiek per mažas svoris gali sukelti ciklo sutrikimus.
• Reguliarūs sveikatos patikrinimai, ypač skydliaukės ir reprodukcinės sistemos, leidžia anksti diagnozuoti vyraujančius hormonų ar struktūrinius organų pakitimus, galinčius paveikti mėnesinių ciklą.

Jei pastebėjote, kad mėnesinės tapo nereguliarios, kraujavimas gausesnis ar skausmas tapo itin intensyvus, verta nedelsti ir kreiptis į gydytojus. Laiku suteikta profesionali pagalba padės pasijusti geriau bei išvengti galimų komplikacijų. Atsakingas rūpestis savimi leis džiaugtis gyvenimu be diskomforto ir papildomų rūpesčių.